Šiaulių centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas M. Maželis šį laikmetį vadina medikamentalizmo amžiumi.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
„Sakykim, ateina žmogus pas gydytoją dėl kažkokios pažymos, o gydytojas netikėtai ima ir aptinka kraujospūdžio problemų. Pacientas sako: man nieko neskauda, nesvarbu, kad tas kraujospūdis yra, daktare, nesikabinėk. Štai tada bandai jam paaiškinti, dėl ko tas kraujospūdis atsiranda, kad t. y. padidintas slėgis tavo organizmo sistemoje, padidintas pavojus, palygini tai su vandentiekio vamzdžiais – esą jie gali pratrūkti. Po tokios buitinės asociacijos pacientas dažniausiai suklūsta: ogi tikrai gali pratrūkti, buvo ir mano tetai pratrūkę... Tada klausi, tai ką darysim. Suinteresuoji pacientą ir jis pradeda pats kažkiek domėtis, rūpintis savo sveikata“, – sako Šiaulių centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas Mindaugas Maželis.
Nesirūpinimą savimi ir savo sveikata puikiai ir atspindi šis M. Maželio pasakojimas, juk ne be reikalo šiandien visoje planetoje minima Pasaulinė sveikatos diena, kurią inicijavo Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) dar 1950 m., kad atkreiptų žmonių dėmesį į savo sveikatą ir suinteresuotų rūpintis ja.

Sveikesnio gyvenimo būdo link
Pakeliui dažniau sutiksi tokį lietuvį, kuris griežtai nusiteikęs prieš medikus ir pas juos lankosi tik itin rimtam reikalui prispyrus. O kur dar vienas kitas piktas žodelytis į medikų daržą – esą, jie neatlieka savo darbo. Bet juk lengviausia kaltinti kitus, o ne save!
M. Maželis primena paprastutę proporciją – žmogaus sveikata vos 10 proc. priklauso nuo medicinos, 20 proc. jos lemia genetika, o 70 proc. – žmogaus gyvenimo būdas. Didžiausi svertai žmogaus rankose, bet to pripažinti nenori, štai kodėl tiek daug nusiskundimų medikais.
Žmonės vengia eiti pas gydytojus ir eina tik tada, kai yra jau visai blogai. Pasak M. Maželio, tokį elgesį nulemia žmonių požiūris į asmeninę sveikatą ir sveikatinimą. Todėl ir sukurtas sveikatos biurų didžiulis aparatas orientuotas į visuomenės informavimą, skatinimą domėtis ir rūpintis sveikata, dalyvauti profilaktinėse programose. Afišuojamas sveikas gyvenimo būdas jau po truputį duoda vaisių – žmonės pradeda domėtis.
„Atsiranda proporcingai daugiau tokių žmonių, kurie ateina pasiklausti apie sveiką gyvenseną, apie šiaurietiškas lazdas, kur čia galima būtų pažygiuoti, paeiti. Klausinėja apie nemedikamentinius gydymo būdus arba nemedikamentinius sveikatos išsaugojimo kelius. Statistinį amžiaus ilgėjimą lemia ne tik medicinos tobulėjimas, bet ir žmonių gyvensenos kitimas. Įvairios akcijos priverčia žmones atkreipti dėmesį, suklusti, atsirandantys ekologiški maisto skyriai parduotuvėse irgi suinteresuoja pasidomėti. Lietuviai pradeda labiau domėtis tuo, ką deda į burną“, – pastebi gydytojas.

Medikamentalizmas – aktualija numeris vienas
Šiaulių centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas sako, kad medikamentų, vaistų, vartojimas stipriai ūgtelėjęs visuose Lietuvos miestuose, taip pat ir Šiauliuose. Vaistų ir papildų pramonė, jų kuriama reklama paveikia žmonių valią ir jie tiesiog perka, perka, perka...
„Pabrėžiama ne tai, kaip išsaugoti sveikatą, bet tai, jog reikia kažką išgerti, kažką pavartoti ir viskas bus gerai. Reklamuojamos nuolaidos, galimybės įsigyti medikamentus pigiau irgi labai paveikios. Tai labai dažnai daro įtaką žmonėms ir jie prisiperka tiek reikalingų, tiek nereikalingų dalykų. Kartais ateina pasitarti – labai džiaugiamės tuo. Tačiau daug žmonių vaistus vartoja savarankiškai“, – teigia M. Maželis.
Gydytojas šį laikmetį vadina medikamentalizmo amžiumi. Ir tai nėra geras reiškinys, nes žmonės pradeda maišyti vaistus ir papildus, kurie tarpusavyje nesuderinami. Eidamas per įvairius gydytojus, žmogus susirenka visą puokštę įvairių medikamentų. Taigi šeimos gydytojas yra galutinė instancija, kuri turi visą tą puokštę atrinkti, sudėlioti, ką čia žmogus turi naudoti ir ko ne.
„Žmogus tampa nuolatiniu šeimos gydytojų klientu ir su juo tenka bendrauti kiekvieną mėnesį. Todėl reikia stebėti, kokius vaistus jis toleruoja. Lėtinių ligų priežiūra – tai pagrindinė šeimos gydytojų duona“, – sako M. Maželis.

Sveikatos problemų tendencijos
M. Maželis sako, kad šiuo metu daugėja įvairių vaikų vystymosi bėdų, nes labai didelę įtaką daro kompiuterinis amžius. Laiko leidimas prie ekranų iššaukia raumenų silpnumą, todėl atsiranda daug problemų – stuburo skausmai, kvėpavimo ligos. Ryškiai didėja širdies kraujagyslių ligų atvejų, žmonės vis daugiau turi psichologinių problemų, kurios atspindi gyvenseną, buitį, tarpusavio santykius. Pacientai šeimos gydytojams savo bėdas išsipasakoja – tai įvairios depresijos, nerimas dėl vaikų, išvykusių namiškių, paliktų anūkų.
„Nemažai socialinių problemų yra tarp vyresnių žmonių: ieškojimas lengvatų ir būdų, kaip prisidurti. Taip pat, grubiai pasakysiu, bet yra nemažas nepasitenkinimas, kai kaimynas turi slaugą, priežiūrą ar dar kažką. Iškart kyla klausimas – o kodėl aš negaliu turėti, juk irgi turiu daug viskių sveikatos problemų. Dėl tokių dalykų nemažai žmonių ateina pas gydytojus“, – apibūdina šių dienų aktualijas M. Maželis.
Didžiulę dalį ligų lemia mityba ir gyvenimo būdas – žmonės gali atsirasti padidintose rizikos grupėse, kai jie rūko, vartoja didžiulius kiekius alkoholio, jau turi širdies kraujagyslių ligų... Šiuo metu labai didelis mirtingumas ir sergamumas būtent nuo šių padarinių – nuo per didelio riebalų kiekio, antsvorio. Kita svari priežastis – žmonės nieko nežino ir nesidomi savo sveikata, prevencinėmis priemonėmis ją išsaugoti. Ryškus skirtumas tarp miesto ir kaimo žmonių – miestiečiai gauna daugiau informacijos ir aktyviau dalyvauja prevencinėse programose, patys labiau domisi, todėl ir jų sveikatos būklė kiek geresnė.