Gyventojų nuomone geriausia gyventi sulaukus 33-ejų metų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Būdami vaikai norime kuo greičiau suaugti. Sulaukę vidutinio amžiaus svajojame apie vaikystę. O būdami senoliais prisimename gražiausias jaunystės dienas. Mokydamiesi mokykloje svarstome, kokią specialybę pasirinkti, studijuodami – kur įsidarbinti, pradėję dirbti nesiliaujame galvoti apie pinigus ir kaip jų daugiau užsidirbti. Po to, visą savo gyvenimą paskyrę darbui, laukiame nesulaukiame pensijos, o sulaukę mirštame iš nuobodulio nežinodami ką veikti. O kur dar išgyvenimai dėl sveikatos, finansinio stabilumo, savo ir artimųjų gerovės. Galiausiai atrodo, kad tiesiog gyventi ir džiaugtis šia akimirka nėra laiko.
Nori pinigų, karjeros ir sveikatos
Tai patvirtina ir vienos gyvybės draudimo bei pensijų bendrovės užsakymu atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad lietuviams pats geriausias amžius yra 33 metai. Nepaisant to, kad šio amžiaus sulaukę asmenys, neišvengia daug rūpesčių bei atsakomybės, tuo laikotarpiu jie labiau pasitiki savimi bei daugiau uždirba. Lietuvos gyventojų nuomone, tai pats tinkamiausias metas siekiant karjeros viršūnės. Tuo tarpu į pensiją dalis apklaustųjų norėtų išeiti sulaukę 59 metų – gerokai anksčiau, nei valstybės numatytas pensinis amžius.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog vyresniosios kartos atstovai labiausiai sunerimę dėl savo sveikatos, kasdienių poreikių tenkinimo bei finansinio stabilumo. Tuo tarpu jauniems žmonėms didžiausią nerimą kelia mintys dėl karjeros progreso.
Taip pat gyventojai norėtų gauti kone dvigubai daugiau pajamų, nei gauna dabar. Apklausa parodė, kad didžiausią pajamų stygių jaučia X kartos (40 – 50 m.) atstovai, jiems iki finansinio saugumo užtikrinimo kas mėnesį trūktų net iki 820 eurų. Labiausiai finansiškai užtikrinti Lietuvoje jaučiasi Y kartos atstovai (30 – 40 m.), jiems kas mėnesį užtektų papildomai gauti apie 580 eurų. Pastaroji žmonių grupė vidutiniškai gauna ir didžiausias mėnesio pajamas – apie 750 eurų.
Ateities neplanuoja
Paklausus šiauliečių apie kokį gyvenimą svajoja ir ko siekia, sulaukta įvairiausių nuomonių. Vieni sunkiai rinko žodžius ir prisipažino, esantys klausimo sugluminti, nes niekada apie tai negalvojo. Kiti sakėsi norintys daug uždirbti, kad tiek jie patys, tiek jų šeimos nariai būtų viskuo tiek materialiai, tiek socialiai aprūpinti. Treti sakė, kad svarbiausia gyventi šia diena ir daryti tai, kas labiausiai patinka.
„Niekada nesusimąsčiau apie savo ateitį, nes vos tik pradedu tai daryti, užpuola slogus jausmas. Koks skirtumas, kiek uždirbsiu, kur mokysiuosi ar dirbsiu. Noriu gyventi visavertį gyvenimą, kad sulaukus senatvės nereikėtų skųstis“, – sako abiturientas Linas.
„Nesąmonė – apie ateitį reikia galvoti. Negalima atsiduoti tik likimui. Kas nutiks, jei visi tik lauksime stebuklo ir svajosime apie didelius atlyginimus, gerą darbą ir solidžią pensiją. Kad visa tai gautum, reikia įdėti ne ką mažiau pastangų“, – Lino nuomonei prieštarauja Simona.
Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės sakėsi esą patenkinti savo gyvenimu ir nieko nenorėtų keisti.
„Visą gyvenimą dirbau, o dabar džiaugiuosi anūkų draugija. Kai matai aplink lakstančius ir visur šmirinėjančius mažylius, nejučia ir pats atjaunėji. Tad neturiu dėl ko skųstis. Žinoma, visada norėtųsi gauti didesnę pensiją, bet ką padarysi, kad valdžiai atrodo kitaip“, – pasakoja Angelė.
„Radote ko paklausti pensininkų. Ką mes, seni, dar galime padaryti? Ką užsidirbome, tą ir turime. Kas dėl sveikatos, tai negaliu teigti, kad ji mums nerūpi. Tačiau, juk ne viskas priklauso tik nuo mūsų. Aišku, stengiamės sveikai maitintis, daugiau judėti, bet kiek bus duota Dievulio, tiek bus gerai“, – atvirauja Algimantas.
