Televizija išlieka populiariausia žiniasklaidos priemone, o interneto svarba nuolat didėja.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jorūnė DAUNORIENĖ
Televizija išlieka populiariausia žiniasklaidos priemone, interneto svarba nuolatos didėja, o radijo klausytojų mažėja. Tokius duomenis atskleidė Europos Parlamento užsakyta bei 2014 m. lapkritį bei gruodį atlikta Eurobarometro apklausa.
Paaiškėjo, jog Lietuvoje net 90 proc. žmonių dažniausiai naujienas sužino iš televizijos (ES vidurkis – 86 proc.). Tuo metu internetu kasdien naudojasi 58 proc. Lietuvos gyventojų, o tarp 15 – 24 metų amžiaus žmonių tokių yra net 97 proc. Dar 11 proc. lietuvių internetu naudojasi ne kasdien, o 30 proc. juo nesinaudoja. Visiškai interneto prieigos neturi tik 1 proc. šalies gyventojų (ES vidurkis – 5 proc.).
Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų (51 proc.) naujienų klausosi radiju, tiek pat jų skaito jas laikraščiuose. Lietuvoje abi šios žiniasklaidos priemonės populiaresnės negu daugelyje kitų Europos šalių: ES vidutiniškai radijuje naujienų klausosi 44 proc., o laikraščiuose jas skaito 41 proc. gyventojų.
Neįsivaizduoja gyvenimo be interneto
Šiauliečių nuomonė beveik nesiskiria. Dauguma jų prisipažįsta žiūrintys televizorių, bet priimtiniausia žiniasklaidos priemone laiko internetą.
„Televizija yra įtaigesnė ir paveikesnė priemonė, kadangi ji išsiskiria informacijos pateikimo paprastumu. Informaciją galima priimti neskiriant daug jėgų, atliekant kitus darbus. Radijo klausausi tik važiuodamas automobiliu. Niekaip nesuprantu, kaip šalyje gali nebūti nė vienos radijo stoties, grojančios lengvą roką. Todėl lengvai išgyvenčiau ir be radijo. Laikraščių neskaitau, šiais laikais visą informaciją galima rasti internete“, – sako šiaulietis Tomas.
Miglė sako, kad savo gyvenimo be interneto neįsivaizduoja, televizoriaus nežiūri, laikraščių neskaito.
„Internete – milžiniški informacijos klodai. Visą informaciją gali gauti kada nori ir kiek nori. Be to, naudojantis internetu galima sužinoti atsakymus į visus tau rūpimus klausimus. Televizoriaus nežiūriu, nes nemėgstu reklamų. Kartais įsijungiu tik dėl fono. Laikraščius tingiu skaityti, be to, visai nesinori už juos mokėti. O radijo kartais pasiklausau ne dėl informacijos, bet dėl noro pasiklausyti muzikos“, – išskiria Miglė.
Vyresni – labiau vertina televiziją
Mantas pasakoja, kad labiausiai vertina internetą, tačiau supranta, kad ten pateikiama informacija ne visuomet atitinka realybę.
„Televizija buvo yra ir bus pati populiariausia žiniasklaidos priemonė, nes ją žiūrint nereikia mąstyti. Visa informacija mums pateikiama jau apdorota, tad belieka tik ją išgirsti. Per radiją muzikos nesiklausau, kartais įsijungiu tik dėl sudominusios laidos ar vedėjo. Naujienas skaitau tik internete. Portalai apie naujausius įvykius informuoja greičiau nei laikraščiai. Tik gaila, kad pastaruoju metu lietuviškuose portaluose nebėra įmanoma atrasti kažką naudingo“, – pastebi Mantas.
Algimanto nuomone, internetas skirtas jaunesnio, o spauda ir televizija – vyresnio amžiaus auditorijai. „Jaunuoliams televizija jau seniai nebėra pirmasis žinių šaltinis. Jiems internetas nepalyginamai svarbesnis. Tuo tarpu mes, vyresni žmonės, pirmenybę teikiame televizijai ir spaudai. Aš jau per senas, kad mokyčiausi kaip reikia naudotis internetu“, – atvirauja Algimantas.
