Šiaulių miesto daugiabučio kieme gyvenę kačiukai buvo užmūryti gyvi.
Asmeninio archyvo nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Žiaurus elgesys su gyvūnais – opi šiuolaikinės visuomenės problema. Vis dažniau išgirstame, kad keturkojai yra išmetami į gatvę mirčiai, kankinami, mušami, skriaudžiami ar pasmerkti blaiviu protu nesuvokiamoms egzekucijoms.
Neseniai Šiaulius sudrebino dar vienas žiaurus poelgis: du niekam netrukdantys ramiai sau vieno Šiaulių miesto daugiabučio kieme gyvenę kačiukai buvo užmūryti gyvi – be maisto, be vandens. Ir tik gerų žmonių dėka mažylius pavyko išgelbėti.
Kad ir kaip nežmoniškai skambėtų ši istorija, deja, ji toli gražu nėra vienintelė. Pakalbinus VšĮ „Šiaulių letenėlės“ vadovę Orintą Jazdauskaitę ir Nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovę Brigitą Kymantaitę paaiškėjo, kad žmogus nesupranta, jog gyvūnas turi lygiai tokius pat jausmus, kaip ir jis, ir lygiai taip pat kenčia, jaučia skausmą. „Mūsų visuomenėje gyvūnas visgi nėra vertybė“, – liūdnai kalbėjo B. Kymantaitė.

Staiga dingę kačiukai
Gyvūnų mylėtojus papiktinusi ir sukrėtusi dviejų kačiukų užmūrijimo istorija į viešumą iškilo, kai į „Šiaulių letenėlės“ organizaciją kreipėsi pagalbos ieškantys ir kačiukus išlaisvinti pasiryžę žmonės.
„Mūsų organizacija sulaukė moters skambučio, kuri mums pasakojo šiurpą keliančią istoriją. Dainų gatvės kieme nuo seno gyvena katinai, kurie niekam netrukdė. Anaiptol – juos visi mylėjo, maitino ir jais rūpinosi.
Tačiau staiga keturkojais besirūpinančios moterys pastebėjo, kad kurį laiką kieme nebesimato poros kačiukų, o kaip tik prieš savaitę buvo užmūryta namo laiptinėje esanti skylė. Tad moterys sunerimo, kad nelaimėliai galėjo būti palaidoti gyvi. Prispaustas į kampą namo pirmininkas praardė užmūrijimą ir iš ten pasirodė du sulysę katinėliai, vienas iš jų sužeistas – iškąsta nugarėle“, – trumpai kraupią istoriją papasakojo O. Jazdauskaitė.
Pasak O. Jazdauskaitės, gerai, kad šis žiaurus poelgis baigėsi laimingai – kačiukai gyvi ir išlaisvinti, o juos globoję žmonės patikino, jog ir toliau jais rūpinsis ir niekam kitam neatiduos.
„Į tokius atvejus būtina atitinkamai reaguoti, juk tai – nusikaltimas“, – tikino O. Jazdauskaitė.

Šunį gatve vilko automobilis
„Šiaulių letenėlės“ vadovės teigimu, atvejai, kada tenka susidurti su tokiu žiauriu elgesiu, nėra dažni, tačiau pasitaiko.
„Vieną šeštadienio naktį skambina panikuojantis žmogus ir teigia, kad taksi automobilis gatve velka šunį. Paaiškėjo, kad, matyt, girtas keturkojo šeimininkas lipdamas iš taksi automobilio netyčia nepasiėmė šuns, o jo pavadėlį privėrė automobilio durimis. Tad tą nedidelio ūgio šuniuką taksistas vilko per visą gatvę. Gyvūnas patyrė nemenkų sužalojimų“, – dar vieną žiaurų poelgį prisiminė O. Jazdauskaitė.
Anot O. Jazdauskaitės, žmonės, kurie pranešė apie po gatvę tampomą šunelį išsigando ir sužalotą, kenčiantį gyvūną paliko laiptinėje, nors paskambinę į gyvūnų prieglaudą sakė, jog jį priglaus.
„Tą šuniuką priglaudė netoliese gyvenantis žmogus. Mes jo prašėme tikrojo šuns šeimininko kontaktų, norėjome su juo išsiaiškinti, ar tai dažnai vyksta. Nesiruošėme jo barti, tiesiog norėjome civilizuotai pakalbėti. Deja, telefono numerio gauti mums nepavyko. Ir vėl gerai, kad šuniukas išgyveno ir sveiksta. Bet tiesiog iškyla klausimas: kodėl taksistas, kuris žinojo keturkojį palikusio žmogaus adresą, negalėjo šuns parvežti namo? Tikriausiai jis pats išsigando, kai pamatė, ką padarė šuniukui“, – svarstė O. Jazdauskaitė.

Gyvūnų kankinimas ir nepriežiūra
O. Jazdauskaitė tikino, kad žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia ne vien protu nesuvokiamais kankinimais ar egzekucijomis, bet ir keturkojų nepriežiūra.
„Dabar mūsų prieglaudoje yra 10 vokiečių aviganių veislės šuniukų. Matote, vienas žmogus turi verslą ir laiko palaidą didžiulę kalę, kuri kiekvieną rudenį ir pavasarį atsiveda šuniukų. Mes tam žmogui siūlėme sterilizuoti tą kalytę. Be to, ji yra sužeista, tad pirmiausia ją reikėtų pagydyti, o po to jau sterilizuoti. Tačiau šis žmogus atsako, kad tai labai brangiai kainuoja.
Manau, kad tokioje situacijoje reikia galvoti: juk tie 10 šuniukų yra kalytės, jos visos bus išdalytos žmonėms į kairę ir į dešinę ir vėl ši grandinė tęsis“, – piktinosi O. Jazdauskaitė.
Taip pat „Šiaulių letenėlės“ vadovė pridūrė, kad mažinant benamių gyvūnų skaičių prieglauda nėra išeitis, išeitis yra populiacijos mažinimas – sterilizacija ir kastracija.
„Mes su žmonėmis pirmiausia kalbame apie sterilizaciją. Jei žmogus tų pinigėlių neturi, tai apie tokią situaciją paskelbiame internete, ieškome aukų ir patys sterilizuojame. Tačiau yra žmonių, kurie nenori dėti jokių pastangų, jokio darbo. Apie pinigus nė nešneku. Tad tokiais atvejais gyvūnai yra kankinami dėl jų savininkų nepriežiūros ir nesuvokimo, kad keturkojo gerove reikia rūpintis. Mūsų prieglauda praktiškai išsilaiko iš gerų žmonių aukų, tad nerealu, kad galėtume viską aprėpti“, – kalbėjo O. Jazdauskaitė.

Gyvūnas irgi kenčia
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė patvirtino, kad žiaurūs poelgiai su gyvūnais yra dažni.
„Gaila, bet mūsų visuomenėje gyvūnas nėra vertybė ir, deja, tai perduodama iš kartos į kartą. Nežinau, galbūt reikia naujos kartos, kuri suprastų, kad gyvūnas visgi turi jausmus ir geba jausti kančią. Jeigu jis buvo užmūrytas be vandens, be maisto, tai jis nugaiš kančiose lygiai taip pat besikankindamas kaip ir žmogus“, – kalbėjo B. Kymantaitė.
Pasak B. Kymantaitės atvejai, kada daugiabučių gyventojai stengiasi atsikratyti kiemuose gyvenančių kačių, taip pat yra dažni. Kadangi benamės katės neretai trukdo daugiabučių gyventojams, tai imamasi įvairiausių priemonių – užkalamos, užmūrijamos landos. O šiaip mes labai dažnai gauname įvairiausių pranešimų apie sužeistus, išbadytomis akimis gyvūnus. Deja, labiausiai kenčia katės – matyt, dėl to, kad jos yra mažesnės ir negali apsiginti kaip šunys.