Mykolas DEIKUSKuo meras skiriasi nuo iešmininko arba sankryžoje stovinčio eismo reguliuotojo?
Bent jau pirmąjį mėnesį šis klausimas tapo sudėtingu rebusu naujajam miesto merui Justinui Sartauskui. Jam teko itin sunki užduotis: įrodyti ištikimybę jį paskyrusiems koalicijos partneriams, nutildyti opoziciją frakcijos viduje ir susikrauti politinių dividendų visuomenės akyse.
Bent jau su pirmosiomis užduotimis naujasis meras dorojasi pakankamai sėkmingai. Sėkmę liudija du stambūs akmenys, kuriuos įveikė jo traukiamas vežimas. Tai skandalingasis Pavasario gatvės projektas, paskui kurį tęsiasi korupcijos byla, ir mokyklų renovavimo avantiūra, kuriai iki šiol nebuvo lygių (žinoma, išskyrus keliolikos metų senumo Pasaulio banko paskolą „Šiaulių vandenims“ ir amžinatilsį Šiaulių LEZ‘o projektą).
Jeigu Pavasario gatvė praplaukė kaip per sviestą (neužkliuvo net už nepriklausomų kandidatų dantų), tai buvusios „Šventupio“ mokyklos renovavimo projektas privertė paprakaituoti. Pastarasis dienos švieson atskleidė tai, kas iki šiol ne vienerius metus po kilimu vyko renovuojant mokyklas ir lopšelius-darželius. Viešieji pirkimai, sąžininga konkurencija, skaidrumas – tapo beveik dviejų milijonų litų vertės valstybės savisaugos sistemos parodija. Žinoma, nereikėtų nustebti, jeigu po pusantrų metų, priklausomai nuo Seimo rinkimų vėtrungės, kurios nors iš tarnybų vyrukai ištrauks bylą, kaip jau yra buvę. Bet tai jau – ateitis ir tai netiesa.
Tiesa yra tai, kad J. Sartauskas partiečius socdemus ir avelių bandą nuvedė į skerdyklą, daugeliui nė nesupratus, į ką įmynė ir kurion vieton sukišo rinkėjų viltis, jog mieste gali kažkas keistis. Kad politikai tarnaus žmonėms, o ne klanams.
Nors, iš tiesų, kai kas pasikeitė – interesų žaidimai tapo dar drąsesni, įžūlesni ir brutalesni, o tonas - reiklesnis. Jeigu jau meras atvirai šaiposi iš naivuolių siūlydamas „uždavinėti“ klausimus, į kuriuos vis tiek nebus atsakyta, bet „už“ balsuoti būtina, rodo, kad starto būta įspūdingo. O užmojai – toli siekiantys.
Naujojo mero benefisas senajam, nukraujavusiam ir socdemais prisikėlusiam valdžios klanui įrodė, kad jų statymo būta teisingo. Lieka tik klausimas, kokia bus partiečių reakcija, kai atsigaus nuo „laimėtų“ rinkimų ir „nuosavo mero“ euforijos. Tikroji ir suvaidinta euforija gali užtrukti, nes kiekvienoje partijoje apstu savų duoneliautojų ir prašytojų. Tačiau naujojo mero užimta pozicija gali rodyti dideles ambicijas, kurios nutaikytos į realią partijos valdžią, pasinaudojant duoneliautojų lūkesčiais. Vienvaldystės ambicijos – kaip yla lenda pro seno maišo šonus.
Vis dėlto ir meras, ir iešmininkas turi vieną likimą – atsako už viską ir už visus. Dar kojų gerai neapšilęs naujasis meras jau pasirinko iešmininko darbą ir dalią. Pirmasis požymis, kad meras smulkme investuoja į įvaizdį, – „užgazuota“ Savivaldybės atstovė spaudai. Meras „sureguliavo“ eismą sankryžoje, „susirūpino“ sugriuvusiu Rėkyvos tiltu, priėmė bibliotekininkes, dar kažką pasveikino... Visa tai – pastaruoju metu pasipylę pranešimai spaudai. Jeigu meras ir toliau taip „storosis“, greitai bus galima atsisakyti bent po vieno specialisto etato Savivaldybės skyriuose.
Tačiau tuo metu, kai Šiaulių meras reguliavo eismą vienoje miesto sankryžoje, Panevėžys iš po nosies nubombino strategiškai miestui svarbią europinę „Rail Baltik“ vėžę.
Žinoma, šis projektas turi esminių trūkumų – geležinkelio niekas neprasuks pro eksmero uošvės sklypą, o „tvarkiečio“ Vidmanto Japerto firmos geležinkelio bėgiais neprekiauja.
Bet drauge pražiopsotas projektas parodo ir naujojo mero bei jo komandos neįgalumą spręsti strategines miesto problemas. Ką daro miesto meras, išgirdęs pavojaus varpus? Nieko. O istorijai išėjus į viešumą kažką vapa apie tai, kad pasikvies Seimo narius. Mėnuo praėjo, bet nei meras, nei jo komanda nesugebėjo bent jau SMS‘kių visiems Šiauliuose rinktiems Seimo nariams išsiuntinėti. Nes mero rankos visą tą laiką buvo užimtos – reguliavo eismą gatvėje ir stumdė statybininkų klano iešmus.
Meras atkakliai įrodinėja, kad gali būti iešmininku, tačiau važiuojant traukiniu ramiau, kai prie iešmų stovi profesionalas. Štai ir atsakymas, į klausimą, kuo iešmininkas pranašesnis už merą.
