Lietuva, palyginti su pagrindiniais mūsų konkurentais Vidurio ir Rytų Europos regione, pritraukia mažiau tiesioginių užsienio investicijų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Lietuva, palyginti su pagrindiniais mūsų konkurentais Vidurio ir Rytų Europos regione, pritraukia mažiau tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Iš viso praėjusiais metais sulaukėme 300 mln. eurų investicijų iš užsienio, o tai 803 eurais vienam gyventojui mažiau, nei, pavyzdžiui, skiriama Estijos gyventojui. Vieno Lietuvos banko analitiko Baltijos šalims Roko Grajausko teigimu, kovą dėl investicijų pralaimime, nes mūsų šalyje klesti aukšti mokesčiai, korupcija bei nelankstūs darbo santykiai.

Atbaido neskaidri rinka
„Užsienio kompanijoms tai labai didelis trukdis, nes jos iš karto įsiskaičiuoja, kad bus papildomų sąnaudų. O tai atbaido nuo investicijų. Investuotojai mieliau renkasi šalis, kuriose verslo aplinka yra tyra ir galima skaidriai veikti“, – akcentuoja R. Grajauskas.
Dėl nelanksčių darbo santykių taip pat prarandame dalį investicijų. Todėl ekonomistas teigiamai vertina siūlomas naujo Darbo kodekso pataisas. Anot jo, ypač sveikintinos reformos viršvalandžių, atleidimo iš darbo, išeitinių kompensacijų, skirtingų darbo formų reguliavimo srityse.
„Kadangi investuotojai nori ateiti ir sukurti naujų darbo vietų, ir kai, pavyzdžiui, darbo valandos, ne visada yra stabilios, dirbama su kitomis laiko juostomis ir pan., reikalingas didelis viršvalandžių skaičius. Mūsų Darbo kodeksas nenumato galimybės didinti viršvalandžius. Taikomi labai griežti apribojimai. Todėl automatiškai įmonei tampa sunku veikti. Tad ji lygina šalis, kuriose viršvalandžių reguliavimas yra lankstesnis“, – apie kitų šalių privalumus kalba analitikas Baltijos šalims.
Ir dėl atlyginimo sąlygų, įdarbinimo, įspėjimo laikotarpio, išeitinių kompensacijų atsiliekame nuo kitų valstybių. O tai yra didelis veiksnys, atbaidantis investuotojus. Kadangi regiono valstybės yra greitai augančios ir panašios struktūriškai. Tad jeigu viena turi pranašumą, laisviau reguliuoja darbo santykius – verslas ją pasirenka. Puikus pavyzdys – Estija, kuri kiekvienais metais sulaukia vis daugiau užsienio investicijų, nes ten darbo santykiai reguliuojami lanksčiau, o korupcija ženkliai mažesnė.

Ragina lengvinti sąlygas verslui
„Nors Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis nėra labai didelis, bet vertinant galutinį darbo apmokestinimą tam tikroms ES valstybėms vis tiek pralaimime. Norėdami turėti pranašumą, turėtumėme galvoti apie kažkokį darbo apmokestinimo mažinimą, ieškoti būdų, kaip tai būtų galima padaryti“, – svarsto R. Grajauskas.
Pavyzdžiui, Estijoje yra neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas. Jeigu įmonė uždirba pelną ir jį nusprendžia reinvestuoti, t. y. neišsimokėti dividendais, tuomet nemoka jokio pelno mokesčio. Tuo tarpu Lietuvoje pelno mokestį vis tiek turime susimokėti, nesvarbu, ar jį išmokame, paliekame įmonėje ar investuojame.
O užsienio įmonėms, ketinančioms reinvestuoti bei toliau plėsti veiklą Lietuvoje, yra tam tikras trukdis. Viską sudėjus į vieną krūvą, potencialus investuojas pasveria, kur jam geriau investuoti ir pasirenka toli gražu ne Lietuvą.
„Kalbant apie biurokratinę naštą, dienų skaičių, kiek užtrunka įkurti naują įmonę, reikėtų lengvinti sąlygas verslui. Nors šioje srityje padarėme progresą ir pagal šį kriterijų neatrodome blogai, vis dėlto yra kitų sričių, kur reikėtų pasistiebti“, – išskiria ekonomistas.

Siūlo įvesti mokestines lengvatas
Anot, jo siekiant pritraukti verslą ir investicijas iš užsienio – mokestinės lengvatos yra tas kelias, kuriuo Lietuva turėtų eiti. Tiek kalbant apie darbo jėgos apmokestinimą, tiek reinvesticijas ar apskritai kitokias lengvatas. Kol to nesiūlome – pralaimime.
„Mažesnis darbo santykių apmokestinimas bei patrauklesnės mokestinės lengvatos investuojančiajam verslui neabejotinai turėtų būti Vyriausybės darbotvarkėje, jei norima rimtai spręsti investicijų pritraukimo problemą. Kompensuojant biudžeto praradimus, reikėtų svarstyti turto ir automobilių mokesčių įvedimą, kadangi tai yra mokesčiai, kuriuos lengviausia surinkti, tačiau jei tai neiškraipo įmonių sprendimų dėl investicijų“, – aiškina R. Grajauskas.
Vis dėlto įvesdami mokestines lengvatas, netektumėme pajamų į biudžetą. Ir tuos praradimus vis tiek tektų kažkaip kompensuoti. Pasak ekonomisto, mažiausiai investicinius sprendimus iškraipo nekilnojamojo turto, automobilių mokesčiai, kadangi juos labai lengva surinkti, nes visas nekilnojamasis turtas, automobiliai yra registruojami. Tai lengviausiai pateisinami mokesčiai ir jų našta visoje ekonomikoje pasiskirsto tolygiai, kadangi dauguma žmonių turi tiek automobilius, tiek nekilnojamojo turto. Dėl to nebūtų užkraunama našta tik vienai socialinei grupei.

Investicijoms trukdo korupcija
Potencialiems investuotojams aktualus ir verslo aplinkos bei santykių su valdžios institucijomis skaidrumas. Pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą, pasaulyje Lietuva yra 39 vietoje ir nusileidžia Estijai (26 vieta) bei nežymiai lenkia Latviją (43 vieta).
Kaip parodė naujausia Investuotojų forumo apklausa, būtent kova su korupcija yra pagrindinė sritis, kurioje investuotojai Lietuvoje norėtų matyti daugiau progreso.
„Retas investuotojas iš užsienio daro visiškai atskirą tyrimą ar analizę. Pasižiūri į lengvai ir visiems prieinamus šaltinius ir pagal juos vertina. Taip pat pasikalba su kitomis įmonėmis, kurios jau yra investavusios į tą šalį. Nuomonė tokiu būdu ir paplinta. Manau, kad ji yra pakankamai objektyvi. Tyrimų atliekama pakankamai ir iš esmės jie rodo tą patį. Rezultatais nėra pagrindo abejoti“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, su korupcija reikėtų kovoti visais lygmenimis ir priemonėmis: tiek skatinančiomis, tiek baudžiamosiomis: „Iš vadovybės turi ateiti labai aiški politinė valia, kad su šia problema būtina kovoti. Turėtų būti sukuriami mechanizmai, kurie tikrintų ir griežtai baustų už tam tikras korupcines apraiškas. Kol kas, manau, tam dėmesio skiriama nepakankamai. Deklaruojama, teigiama, kad su korupcija kovojama, bet konkrečių, griežtų veiksmų kol kas nematyti.“