Zita KATKIENĖ

Praėjusios vasaros pabaigoje ne tik Kaštonų alėjoje, bet ir kitose miesto gatvėse, kiemuose ir parkuose, kur auga kaštonų, buvo rengiamos talkos, kurių metų grėbiami kaštonų lapai. Šių metų vasara vos persirito į antrąją pusę ir jau matome – kaštonų lapai vėl gelsta. Ar tai reiškia, kad talkos buvo veltui – kaštonų lapų grėbimu ir naikinimu neįmanoma išvaduoti nuo kenkėjų?

Apie tai, kad Lietuvos, kaip ir visos Europos, kaštonus užpuolė kaštoninė keršoji kandelė, biologai prabilo praėjusiais metais, kai rudens nesulaukę ėmė gelsti kaštonų lapai. Iš pradžių net manyta, jog tai – dėl karščio bei drėgmės stygiaus. Tačiau tai paneigė biologai, ištyrę kaštono lapą ir ant jo paviršiaus aptikę kenkėjų. Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta sako, jog siųsti oficialūs raštai specialistams, tačiau visi nurodė, jog efektyviausia priemonė naikinti kaštonus užpuolusią kaštoninę keršąją kandelę – lapų surinkimas.

Mokslininkai teigia, jog pirmą kartą drugių būrio keršųjų kandelių šeimos drugys buvo aptiktas prieš dvidešimt metų. Per tą laiką jis labai plačiai paplito visoje Europoje. Ir Lietuvoje kenkėjas - ne nuo praėjusių metų, nors Šiauliuose tik pernai susirūpinta kaštonais, pradėti grėbti vasarai baigiantis pradėję kristi lapai.

Miesto gyventojus stebino ne tik rudens nesulaukę medžius paliekantys lapai. Nespėjus jiems nukristi dažnas kaštonas vėl krovė žiedus, nors rudenėjo. Šiaulietis gamtininkas Stasys Gliaudys sako, jog to galima tikėtis ir šiais metais, nes kaštonai jau dabar po truputį meta lapus. Anksti likę be lapų medžiai vėl aktyvuojasi ir pražysta, nors tie žiedai jau beverčiai – jis nepajėgs subrandinti kaštonų. Be to, nauji žiedai nusilpnina augalus, jiems sunkiau įveikti žiemos šalčius. Tos šakos, kurios sukrovė rudenį žiedus, pasak gamtininko, žiemą galėjo ir nudžiūti, pradeda pūti ir visas medis. Tada ir visas kaštonas gali pradėti džiūti ir nykti.

Manoma, kad kaštoninė keršoji kandelė gali išnaikinti kaštonus. Deja, ir šiais metais miesto Savivaldybė nepriėmė jokio kito sprendimo, kaip saugoti miestą puošiančius ir orą valančius kaštonus. Pasak R. Šemetos, pagrindinė ir efektyviausia priemonė, kurią siūlė visi specialistai, į kuriuos kreipėsi Aplinkos skyriaus vedėjas, – lapų surinkimas.

Praėjusiais metais talkininkų bei miestą tvarkančių įstaigų šlavėjų surinkti kaštonų lapai buvo vežami į Kairių sąvartyną, kur ir buvo kompostuojami. Deja, lapai palikti natūraliai pūti, neapdoroti jokiais chemikalais. Aplinkos skyriaus vedėjas R. Šemeta sako, jog tai – tinkamas būdas.

Pasak gamtininko Stasio Gliaudžio, kaštoninės keršosios kandelės lėliukės žiemoja lapuose, todėl jokios naudos, jei lapai paliekami pūti – kenkėjai juose nesupūva. Pavasarį jie vėl puola kaštonus.

Paklaustas, kodėl nebuvo sudeginti pernai sugrėbti kaštonų lapai, R. Šemeta teigia, jog tai – nebūtina. „Sterilios aplinkos padaryti niekaip nepavyks, nes kandelių yra ne tik Šiauliuose, bet ir gretimame rajone, ir gretimoje šalyje“, - sako vedėjas įsitikinęs, jog kenkėjų išnaikinti nepavyks, kol gamtoje neatsiras kandelių priešas, kuris natūraliai naikins kenkėjus. Taip, esą, aiškina ir augalų apsaugos specialistai –  kaip į Lietuvą iš pietinių šalių atkeliavo keršoji kaštoninė kandelė, taip turėtų atkeliauti ir kenkėjai, kurie maitinasi šiais vabzdžais. Turėtų atkeliauti ir keršajai kaštoninei kandelei pražūtingos ligos.

Tačiau kol natūralių priešų neatsirado, Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta pataria miestiečiams vėl grėbti lapus ir vežti į Kairių sąvartyną, kur jie priimami nemokamai.

Tačiau kam taip tyčiotis iš žmonių ir jų noro padėti medžiams – jei lapai nesunaikinami, o tik kuriamos didžiulės medžių kenkėjų veisyklos? Naudos miesto medžiams – jokios.

Manoma, jog kenkėjai iš pietinių kraštų galėjo būti ir pervežti drauge su medžiais. Tai, kad nebėra šaltų žiemų, taip pat galėjo tapti svarbia priežastimi, jog pietiniuose kraštuose besiveisiantys kenkėjai prigijo pas mus ir sėkmingai gyvena. 

Pasak gamtininko, pavasarį nubudusios kaštonų kandelės pakyla į medžius ir deda kiaušinėlius į kaštonų lapus. Lervos, išsiritusios iš kiaušinėlių, graužia lapus ir jais maitinasi. Taip lapuose išgraužia takus, kurie ir „nudažo“ medį rudomis nutįsusiomis dėmėmis. Geltonos dėmės ant  kaštonų lapų, pasak gamtininko, pasirodo jau gegužės mėnesį, vos sužaliavus kaštonams. Dabar, vasaros viduryje, nurudavę jau beveik visų kaštonų lapai, nes per vasarą išsivysto net kelios kenkėjų kartos. Suaugusios kandys būriais skraido aplink kaštonus ir jos pastebimos plika akimi. Tačiau jos jau nekenksmingos – kenkia tik iš jų padėtų kiaušinėlių išsiritusios lervos.

Tad svarbiausia apsaugos priemonė, pasak gamtininko, – lapų grėbimas ir jų deginimas. Ir tai reikėtų daryti ne rudenį, bet kiekvieną kartą, kai tik pradeda birti nuo kaštono parudavę lapai. Taip yra jau dabar.

Jei lapai liko nesudeginti, tai iš lėliukų išsiritusios kandys sėkmingai iš Kairių sugrįžo į aplinkinius kaštonus ir juose įsikūrė. Visas darbas buvo veltui – naudos tik tiek, kad miestas veltui išvalytas nuo lapų, nes entuziastingai gelbėti kaštonus juk ėmėsi studentai, moksleiviai, kuriems už lapų grėbimą niekas nesumokėjo.

Deja miesto valdžia paliko lapus žiemoti. Dabar miesto gyventojus ir vėl ragina šluoti lapus ir vežti į Kairių sąvartyną, kur kuriama kaštonų keršųjų kandžių perykla, nes miesto valdžia tiki tik natūraliais gamtos pusiausvyros dėsniais, kurių pagrindinis principas – kiekvienam gyviui atsiranda gamtoje jį naikinantis kenkėjas.  Juk apvaloma aplinka ir naikinant kenkėjus. Bent jau mažinama jų populiacija.