Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulių universitetas šiais metais nesulaukė stojančiųjų į dešimtį studijų programų, tačiau bendras priimtųjų skaičius ne ką mažesnis nei pernai, vakar per spaudos konferenciją pranešė universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža.

Neatrodo, kad bent kol kas Šiaulių universitetui grėstų visiškas bankrotas: į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas priimti 1555  jaunuoliai, tai yra, tik  61 mažiau nei praėjusiais metais.

Šis įspūdingas skaičius susidarė iš įstojusiųjų į bakalaurų valstybės finansuojamas (267) vietas, mokamas studijas (535), magistrantūrą (334), tęstines (245) ir išlyginamąsias studijas po kolegijų (165).

Taigi universitete 34 studijų programos buvo gan populiarios ir paklausios. Beje, šiemetinis populiariausiųjų dešimtukas nustebino ir studijų prorektorių: keletą metų buvusi itin populiari ekonomika iš pirmosios vietos nusirito į septintąją užleisdama pirmąją specialiajai pedagogikai. Antra pagal populiarumą – statybos inžinerija, trečia – edukologija. O dar labiau stebėtina, kad populiariausiųjų programų dešimtuką pirmą kartą taip aukštai pakilusi užbaigia estrados meno specialybė.

Nemažai jaunuolių pasirinko ir mokamas studijų programas – ypač paklausi pasirodė esanti naujoji kineziterapijos programa, sudaryta kartu su Klaipėdos universitetu, taip pat kūno kultūra, viešasis administravimas, ekonomika, verslo administravimas, anglų filologija.

Magistro studijoms – tiek mokamoms, tiek nemokamoms, tarp kurių populiariausios buvo edukologija, vadyba – sutartys pasirašytos į visas vietas. Be to, pasak Menų fakulteto dekano profesoriaus Vaidoto Janulio, studijas Šiaulių universiteto magistrantūroje renkasi ir Vilniaus dailės bei Muzikos akademijas baigusieji bakalaurai.   

Tad jei ne tos dešimt žlugusių studijų programų, rezultatus būtų galima vadinti nežymiai prastėlesniais nei praėjusiais metais universitetui, nors ir ne jo dėstytojams, kurie turės ieškotis kitur darbų arba dar labiau susiveržti diržus.

Tai pripažįsta ir prorektorius Juozas Pabrėža: „Per ketverius metus universitete dviem šimtais sumažėjo dėstytojų etatų – visų į gatvę neišvarėme, tik sumažinome darbo apimtis - gaila būtų, jei šis procesas nebūtų pristabdytas, o tai neteksime visos geros profesūros, gerų specialistų“.

Pripažino prorektorius, kad ir studijų programų atranka nebuvo pakankamai griežta, nes jau jas pristatant buvo žinoma, kad kai kurių abiturientai nesirinks. Nors, kita vertus, dar tik ateinančiais metais žadamas tikslinis finansavimas konkrečioms programoms ir specialybėms, kurių reikia Lietuvai.   

„O kol kas viskas yra atiduota laisvajai rinkai – šiais metais jokių apribojimų nebuvo, o tai pavojinga, nes ar vien abiturientai gali nuspręsti, kas reikalinga dabar ir kas ateity bus reikalinga Lietuvai, - sako Juozas Pabrėža. -  Akivaizdus dalykas – didesnį palaikymą turi turėti regioniniai universitetai: tikslines programų finansavimą“.

Kaip tik studijų finansavimo problema ir yra viena iš svarbiausių. Štai šiemet Šiaulių universitetas gavo tik 267 studijų krepšelius – 15 procentų mažiau nei pernai ir tai tapo viena iš pagrindinių priežasčių, kad šiemetiniai ir ankstesniųjų metų abiturientai buvo priversti rinktis ne universitetines studijas, o mokslus kolegijose. 

Šiaulių universiteto priėmimo komisijos atsakingojo sekretoriaus pavaduotoja Lina Biveinienė pasakojo sulaukusi net stojančiųjų tėvų skambučių, kodėl į valstybės finansuojamas vietas kolegijose galima patekti ir su 3,4 balo, o universitete toji pati naujoji ir labai populiari kineziterapijos programa nė vieno krepšelio negavo.

Pasak studijų prorektoriaus, taip yra todėl, kad  ir universitetams, ir kolegijoms studijų krepšeliai skirstomi vienodai, nors pavyzdžiui, konkursinių balų vidurkis į valstybės finansuojamas vietas Šiaulių universitete buvo 17,6 balo, o Šiaulių valstybinėje kolegijoje - 12,9, o minimalūs balai buvo atitinkamai  – 16,3 ir 9,7, nors norintiems stoti į universitetą reikia išlaikyti tris valstybinius egzaminus mokykloje, o  į kolegijas – tik du.

„O juk Lietuvos Konstitucijos 41 straipsnis labai gerai ir gerai  besimokantiems Lietuvos piliečiams garantuoja nemokamą mokslą aukštosiose mokyklose, - sako prorektorius Juozas Pabrėža. - Statistika rodo, kad abiturientai turi didesnį poreikį universitetiniam išsilavinimui. Tad dėl tokios politikos mes ir prarandame krepšelius, o tai akivaizdžiai neprisideda prie regiono ekonominės ir kultūrinės plėtros“.