Šiaulių metereologijos stoties viršininkės V. Kazlauskienės tvirtinimu, atsakyti, kodėl vyksta klimato anomalijos, dažnai būna neįmanoma.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Stipriai vėluojantis pavasaris neramina ūkininkus. Nors nebe už kalnų sėjos pradžia, laukuose vietomis dar plyti sniego danga bei gilus įšalas. Kaip tai atsilieps sėjos pradžiai, būsimam derliui ir kainoms? Ar taip labai vėluojantį pavasarį galima priskirti retiems klimatologiniams reiškiniams?

Šviežios lietuviškos daržovės vėluos
Raimundas Juknevičius, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, teigia, kad ankstesniais metais tokiu laiku būdavo taip atšilę, kad balandžio 2–ajai kai kurie ūkininkai jau apsėdavo laukus. Šiemet situacija kitokia. „Ar ji labai bloga ūkininkams – sunku vienareikšmiškai atsakyti. Šiaulių krašte ant žieminių kultūrų dar laikosi sniego danga, gelbstinti nuo šalčio poveikio. Praktika rodo, kad žieminės kultūros labai nukenčia, kai dienomis oras smarkiai sušyla, o naktimis nukrenta žemiau nulio. Kartais pavasarį paros temperatūrų skirtumas būna 20 laipsnių“, – sako R. Juknevičius.
Pašnekovo teigimu, ūkininkams toks metas yra neramus. Keletą pastarųjų pavasarių nesijuto drėgmės stygiaus, spėta pasėti, susitvarkyti be vertimosi per galvą. Šiemet tikimasi, kad pavasaris gali iškrėsti pokštą – vos technika spės išvažiuoti į laukus, po kelių dienų jie ims dulkėti – t. y. iškart ateis vasara.
Vėluojant sėjai, vėluos ir derlius. Gali būti, kad šviežių daržovių šįmet teks laukti ilgiau nei kitais metais. Kiekviena kultūra, pasak R. Juknevičiaus, išdygusi turi užaugti ir subręsti. Turi praeiti tam tikras laiko tarpas, ir čia nieko nepakeisi. Taigi lietuviškų šviežienų vėlavimas ant mūsų stalo yra neišvengiamas.
Ar dėl tos priežasties daržovės brangs, R. Juknevičius teigia galintis spėti, kad lietuviškas daržoves netruks pakeisti įvežtinės. „Yra buvę, kai mūsų ūkininkai džiaugėsi, tikėdamiesi greitai savo užaugintas bulves pateikti rinkai, tačiau netrukus sužinodavo, jog Klaipėdos uoste iškraunamas iš svetur atplaukęs laivas su bulvėmis...“ – sako R. Juknevičius.
Vadinasi, vienų ūkininkų nelaimė kitiems gali būti puiki proga pasipelnyti.
„Šalčio banga nusirito iki Viduržiemio jūros šalių. Gali būti, kad kitų kraštų žemdirbius ji užklupo nepasiruošusius, o jeigu kultūros sudygusios, iškilo realus pavojus joms iššalti“, – teigia pašnekovas.

Pagrindo ūkininkų optimizmui nematyti
Ritas Kvietkus, ūkininkas, uogų augintojas, mano, kad Šiaulių krašte sniego dar pakanka, o kituose Lietuvos regionuose nusistovėjo besniegis periodas ir gilus įšalas. O tai yra labai pavojinga žieminėms kultūroms. Vėjas ir žema temperatūra tik didina riziką. „Mano kolegos uogų augintojai skundėsi, kad braškių rageliai pašalo. Perpjovus ragelio vidus turi būti baltas, dabar gi pasimato ruda spalva, reiškianti, kad augalas nebegyvas – sušalo. Vadinasi, uogų derlius šiemet bus mažesnis“, – apgailestauja R. Kvietkus.
Anot uogų augintojo, sniegas augalams yra tarsi antklodė, sauganti juos nuo šalčio. Todėl labiausiai nukentėjo tie šalies regionai, kur sniego dangos nebeliko.
Nemažai braškių sezono metu atvežama iš Lenkijos, tačiau šiuo metu situacija kaimyninėje šalyje irgi nevienareikšmė – šalti orai ir ten pridarė rūpesčių uogų augintojams.
„Dar dvi savaites prognozės nerodo stipraus atšilimo, – teigia R. Kvietkus. – Naktimis laikosi minusinė temperatūra – žemė įšalusi, kas uogų augintojams nežada nieko gero. Kaip ir auginantiems žieminius rapsus. Ar brangs uogos? Kainas sprendžia rinka ir ne tik ji, tačiau priežasčių optimistinėms vietinės produkcijos prognozėms nematyti.“
Prognozuojama, kad šie metai bus lietingi. „Jeigu per Velykas sniegas pūva (t. y. po sniego pluta kaupiasi vanduo), sakoma, supus ir derlius. Kalbėjausi su vienu kuršėniškiu duobkasiu: šiuo metu įšalas siekia metro gylį, kas yra būdinga kovo pabaigai. Jei nebus stipraus lietaus ir pašalas užsitęs, pavasaris šiemet labai suvėluos“, – sako R. Kvietkus.

Pavasaris ateina pamažu
Viktorija Kazlauskienė, Šiaulių metereologijos stoties viršininkė: „Šių metų kovas yra neįprastai šaltas. Paprastai kovą dienomis temperatūra būna pliusinė, o naktimis pašąla, tačiau šiemet yra monotoniškai šalta bet kuriuo paros metu. Vienu metu Šiauliuose temperatūra naktį buvo nukritusi net iki minus septyniolikos laipsnių.“
Anot V. Kazlauskienės, gamta nuolat kinta. Kovo mėnesio vidutinė temperatūrą (pastarųjų 30 metų vidurkis) yra –1 laipsnis šalčio. O šių metų vidutinė kovo mėnesio temperatūra yra apie –5 laipsnius šalčio. Šaltas buvo ir 2005 metų kovas (–4,3 laipsnio šalčio), o štai šių metų vasario vidutinė temperatūra buvo 2 laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį.
„Kovą vyraujantys anticiklonai mums padovanojo daug saulės ir mažai kritulių, – tęsia V. Kazlauskienė. – Šį kovą iškrito vos 3,5 milimetro kritulių, kai vidutinė norma yra virš 30 milimetrų. O štai 2005–ųjų kovas buvo apniukęs, snigo ir siautė pūgos.“
Pasak metereologės, pavasaris pamažu ateina. Dienomis oras sušyla vis labiau ir toji šiluma vis ilgiau išsilaiko. Iš dalies tai yra gerai, nes staigiai tirpstantis sniegas sukelia potvynius ir nemažai nuostolių. Sinoptikai prognozuoja, kad pirmoji balandžio pusė bus vėsi, o štai antroji – pavasariškai šilta.
„Visuomet žmonės ieško paaiškinimo metereologiniams reiškiniams, – sako V. Kazlauskienė. – Tačiau gamta yra nenuspėjama ir ne visada galima paaiškinti dėl ko taip viskas vyksta. Galbūt kaltas mūsų vartotojiškas požiūris ir beatodairiškas gamtos teršimas? Tačiau konkrečiai įvardyti priežastis būtų sunku. Gamta ir klimatas kito milijonus metų, todėl yra buvę dar ne tokių pavasarių, kaip šis. Ir dar ne tokių jų bus.“

Uogų augintojo R. Kvietkaus įsitikinimu, šis pavasaris neduoda pagrindo optimistinėms prognozėms.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.