R. Motuzas šiauliečiams aiškino apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai svarbą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas JANULIONIS
Šiauliuose lankėsi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Švedijos Karalystėje Remigijus Motuzas. Vizito tikslas – papasakoti ir padiskutuoti apie jau šią vasarą prasidedantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Anot R. Motuzo, pirmininkavimas ES Tarybai yra itin svarbus ir atsakingas darbas Lietuvai, todėl jos piliečiai turi jau dabar ugdyti pilietinį aktyvumą.

Svarbus pilietinis aktyvumas
„Artėjant pirmininkavimo laikotarpiui yra labai svarbu tinkamai pasiruošti. Vienas iš uždavinių – suteikti Lietuvos visuomenei žinių apie būsimojo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslus. Juo labiau, kad 2013 metai yra Europos piliečių metai, todėl mums labai svarbu ugdyti Lietuvos piliečių aktyvumą pirmininkavimo laikotarpiu“, - dėsto R. Motuzas. „Būdamas Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje pastebėjau, kad švedai yra kur kas europietiškesni už lietuvius. Jie stebi ir analizuoja kasdieninį ES gyvenimą, jos institucijų veiklą ir svarsto, kaip pasinaudojant laisvosios rinkos dėsniu būtų galima pritraukti kuo daugiau investicijų į savo šalį. Nors Lietuva jau beveik 9 metai ES narė, yra pastebima, kad Lietuvos visuomenė dar nėra europietiška. Mums taip pat reikia mokytis, kaip gauti kuo didesnę naudą iš narystės“, - mano ambasadorius.

Vyks tuzinas renginių
Per visą šešis mėnesius trunkantį pirmininkavimo laikotarpį įvyks apie 3000 įvairių susitikimų, tarybų, komisijų posėdžių Briuselyje. Tačiau ir Lietuvoje vyks apie 200 renginių - bent po vieną kartą atvyks visų ES narių Prezidentai, Premjerai, visų sričių Ministrai. „Jei suskaičiuotume darbo dienas, skirtas ES pirmininkavimui, Lietuvoje vyks po du su puse renginio per dieną“, - tikslina R. Motuzas. „Į Lietuva taip pat atvyks potencialūs investuotojai iš tokių stambių kompanijų kaip „Google“ ir „Apple“. Parodoms bus sukurtas vadinamasis Lietuvos kaimas, kuris aprėps 1000 kvadratinių metrų, o jame bus demonstruojami ir lietuviški mokslo, technologijų ir verslo pasiekimai“, - pasakoja jis. Nors aukščiausio lygio renginiai vyks Vilniuje, užsienio delegacijas taip pat planuojama pavežioti po gražiausias Lietuvos vietas – tarp jų ir Šiaulius.

Ar užteks kompetencijos?
Lietuvos valstybės tarnautojams, o taip pat ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, teks didelis vaidmuo tarptautinėje arenoje. Ar jiems užteks kompetencijos? R. Motuzo teigimu, Lietuvos valstybės tarnautojai iš tiesų prisibijo tokios atsakomybės. „Pirmiausia, jie bijo kalbos barjero. Yra tikrai daug darbuotojų, kurie moka įvairias šnekamąsias kalbas, tačiau tarptautinėje erdvėje yra kitų niuansų – mandagumo kalba, protokolo laikymasis. Tam, kad būtų paruošti darbuotojai tokiems iššūkiams, yra organizuojami kursai. ES Tarybos pirmininkavimo laikotarpiu dirbsiantys žmonės mokomi iš ES struktūrinės paramos lėšų. Tikimasi, kad tai sustiprins Lietuvos valstybės tarnybos padėtį – ji taps labiau išsilavinusi“, - aiškino svečias. Anot jo, kiekvieną dieną į Briuselį išvyks 22 valstybės tarnautojai, kurie dalyvaus įvairaus pobūdžio renginiuose. „Jie turės būti labai lankstūs ir diplomatiški“, - sako jis.

Maža valstybė prie ES vairo
„Kai Lietuva įstojo į ES, ji buvo laikoma maža šalimi ne tik teritorine prasme, bet ir perkeltine – labai mažai žinoma. Dabar mes stosime prie 500 milijonų gyventojų turinčios sąjungos vairo“, - sako R. Motuzas. Akivaizdu, kad tai bus didelis iššūkis. „Politologai sako, kad tai yra pirmas ir didžiausias iššūkis Lietuvai nuo narystės pradžios“, - dėsto pašnekovas. Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvai teks vadovauti ES Tarybai ir jos parengiamiesiems organams – darbo grupėms ir komitetams, atstovauti ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis – Europos Parlamentu ir Europos Komisija, laikytis nešališkumo vykstančiuose posėdžiuose, siekti kuo platesnio valstybių susitarimo, atstovauti ES daugiašaliuose tarptautinio bendradarbiavimo formatuose. Kitaip sakant, Lietuva pirmininkaujanti ES Tarybai turės vadovauti deryboms priimant teisės aktus, siekti tarpvalstybinių susitarimų, laviruoti tarp Europos Parlamente vykstančių debatų. Pažymima, kad Lietuvai teks ruoštis 2014 metų Europos Parlamento rinkimams beveik tokiu pat metu, kaip ir Lietuvos Prezidento rinkimams. Be to, jei nuo liepos pirmos dienos Kroatija prisijungs prie ES, Lietuvai teks istorinis vaidmuo – vadovauti didžiausią narių skaičių turinčiai bendrijai. Prisijungimo atveju jų bus 28.

Iškelti prioritetai
„Patikimumas, finansinis stabilumas, auganti, atvira, išsilavinusi Europa“, - tokie yra Lietuvos prisistatymo žodžiai. Lietuva sieks užtikrinti efektyvų ES Tarybos darbą ir veiklos tęstinumą. Antai Čekija savo pirmininkavimo laikotarpiu dirbo neefektyviai – Prezidentas paleido šalies Parlamentą, tad darbas ES Taryboje buvo sutrikęs kelioms savaitėms. Pagrindinis Lietuvos siekis yra užtikrinti sklandų ES dienotvarkės sprendimų priėmimą, nes jų išties numatyta daug. Per pirmininkavimo laikotarpį ES darbotvarkėje numatoma daugiau nei 500 klausimų, iš kurių 115 – prioritetiniai. Politinius prioritetus 2011 metų lapkričio 10 dienos nutarimu patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas. Pagrindiniai tikslai – nuolatinis ekonomikos augimo skatinimas, nedarbo mažėjimas, finansinis stabilumas ir energetinis saugumas. Taip pat Lietuva bus atsakinga už partnerystę su šešiomis Rytų šalimis – Armėnija, Azerbaidžianu, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina. Šiuo metu šios šalys yra kryžkelėje tarp Rusijos ir Europos, tad Lietuvai teks labai svarbus vaidmuo vykdant derybas dėl jų integracijos į Europą. Taip pat numatytas efektyvus Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas, kuris bus sprendžiamas Lietuvoje, ES Baltijos jūros regiono strateginiame forume. Bei, žinoma, visai Europai aktuali tema – ES išorės sienų valdymas. Lietuvai teks stoti į kovą su emigrantais iš trečiųjų šalių bei kontrabanda, taip užtikrinant skaidrią ES išorės sienų veiklą.

Kainuos, bet atsipirks
Taigi, nepaisant didelės garbės, Lietuvai teks imtis itin atsakingo vaidmens, kurį vertins ne tik Europa, bet ir visas pasaulis. ES pirmininkavimas Lietuvai kainuos 214 milijonų litų. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu neišlaidaus. Kipro pirmininkavimo biudžetas sudarė 227 mln. litų, Lenkijos - 383 mln. litų, Čekijos - 414 mln. litų. Be to, pabrėžiama, kad ES Lietuvai teikiama struktūrinė parama yra kur kas didesnė. „2007-2013 metais Lietuvos gaunama parama siekė 37 milijardus litų. Kita parama, beje – paskutinė, bus suteikta 2014-2020 metams. Po 2020 metų Lietuva turi tapti pilnai išsivysčiusia Europos šalimi. „Todėl reikia labai gerai apgalvoti, kaip panaudoti paskutiniąją paramą. Biudžeto sudarymas yra labai atsakingas darbas, nes Lietuvai dar reikia pinigų infrastruktūrai, renovacijai, aplinkosaugai, kultūrai“, - dėsto R. Motuzas.