Interneto erdvėje skamerių siuntinėjami laiškai, žadantys naivuoliams milijonus ir turintys vienintelį tikslą – palikti auką be cento kišenėje.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romanas MIŠKINIS
Nors, regis, apie internetinius ar telefoninius sukčius kalbama nuolat, deja, vis gausėja žmonių, ypač vyresniojo amžiaus, kurie pakliūva į sukčių spąstus. Todėl verta žinoti, kokios galimos sukčiavimo schemos ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Gavo laišką
Į redakciją užsuko elektroninio laiško kopija nešinas šiaulietis, panoręs likti nežinomu. Laišką pasirašė kažkokia Mersija Akumė, šiuo metu gyvenanti Dramblio Kaulo Krante (yra tokia valstybėlė Afrikoje). Ji prisistato esanti turtingo kakavos pirklio Siera Leonėje dukra, kurios tėvą nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Motina mirė, kai laiško siuntėjai buvo vos keli metukai. Būdamas mirties patale kalėjimo ligoninėje tėvas jai pakuždėjęs turįs 5,5 mln. dolerių viename iš Afrikos bankų ir pataręs jai, vienturtei paveldėtojai, susirasti verslo partnerį, pervesti pinigus į jo šalį ir ten išvykus pradėti verslą. O reikia visai nedaug: atsidaryti sąskaitą banke, į kurią bus pervesti pinigai. Pasirūpinti jos atvykimu į Lietuvą bei studijomis ir būti tos žavios kitatautės gidu bei asmens sargybiniu. Už tai siūlomas 15 procentų atlygis nuo aukščiau įvardytos sumos.
„Be abejo, ieškoma kvailių. Tik įdomu, kas tuos laiškus siunčia ir ar dažnai užkimbama ant sukčių jauko?“ - klausė šiaulietis.

Įtartinu atveju – skambinti policijai
Pasak Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio, tikslios sukčiavimų statistikos elektroninėje erdvėje nėra. Per metus šalyje registruojama apie 5000 įvairių sukčiavimų, iš kurių daugiau nei pusė – ištiriama. Tai oficialūs skaičiai, tačiau šiems nusikaltimams būdingas latentiškumas, t. y. daug žmonių nesikreipia į teisėsaugą arba gautus laiškus ištrina, arba praradę pinigus neprisipažįsta.
Gyventojams patariama neskubėti džiaugtis „laimėjimu“, neskubėti vykdyti gautų prašymų, nepervedinėti pinigų į nurodytas bankų sąskaitas, neatskleisti savo asmens duomenų. Būtina įsidėmėti, kad įvairių akcijų organizatoriai niekuomet nereikalauja perduoti pinigų per tarpininkus arba juos pervesti į banko sąskaitas, nereikalauja padiktuoti papildymo kortelių kodų ar kitų asmens duomenų. „Atminkite, kad iš laimėtojo nereikalaujama iš anksto sumokėti avanso ar kitokio mokesčio. Jeigu jūs tikrai kažką laimėjote, tai galite sužinoti susisiekę su akcijos organizatoriais. Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, nedelsdami skambinkite į policiją bendruoju pagalbos telefonu 112 arba 02“, - pataria R. Matonis.

Dauguma internetinių sukčių – iš Nigerijos
Skameriai pasaulyje tapo žinomi praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje, o jų tuomet dar paprastuoju paštu siuntinejamus laiškus imta vadinti „Nigerijos laiškais“, nes viskas prasidėjo būtent šioje Afrikos valstybėje. Vėliau, atsiradus internetui, skamerių laiškai ėmė plisti ir elektroniniu paštu. Žodis skameris („scamer“) reiškia aferistą, apgaviką, sukčių.
Vadinamieji Nigerijos laiškai siunčiami ir iš kitų šalių, kuriose gyvena daug išeivių iš Nigerijos - Londono, Amsterdamo, Madrido, Dubajaus...
Sukčiai dažniausiai siūlo laiško gavėjui dalyvauti daugiamilijoninėse pinigų operacijose, žadėdami už tai solidų atlygį. Jei laiško gavėjas patiki apgavikais (skameriais), iš jo palaipsniui išviliojamos stambios pinigų sumos, neva, reikalingos sudarant sandėrius, sumokėti mokesčius, valdininkų papirkimui, baudoms, lėktuvo bilietui ar pan.

Sukčiavimo schemos – labai įvairios
Dažnai siunčiami laiškai buvusio karaliaus arba prezidento, aukšto valstybės tarnautojo arba milijonieriaus vardu, prašant padėti pervesti pinigus (palikimą) iš Nigerijos į kitas šalis. Neva, paveldėti turtai Nigerijoje apmokestinami didžiuliais mokesčiais, o paveldėtojas yra persekiojamas, jo gyvybei gresia pavojus, dėl to turi nedelsiant palikti šalį.
Dar vienas sukčiavimo būdas - laiškas nuo tariamo banko tarnautojo, kuriame pranešama apie labai turtingo žmogaus mirtį, kurio pavardė tokia pati, kaip ir jūsų (t. y. laiško gavėjo). Prašoma šiek tiek pinigų, padėsiančių sutvarkyti reikalingus formalumus turtui paveldėti.
Kiti populiariausi būdai: tariamai sukilėlių nužudyto prezidento dukters laiškas iš pabėgėlių stovyklos, kuriuo ji prašo padėti pasprukti, o tam, kaip jau supratote, reikės pinigų... Už pagalbą žadami milijonai.
Galite sulaukti ir laiško apie pelningą darbo vietą užsienyje. Žinoma, prieš išvykstant turite sukčiams pervesti pinigus už būstą arba asmeninio advokato paslaugas.
Galite gauti laišką nuo autoavarijoje žuvusio tolimo giminaičio advokato, dėdės ar tetos, apie kurio egzistavimą iki tol nieko nežinojote. Taigi jums atiteko solidi sumelė, kuriai pervesti sukčiai prašo prisijungimo prie jūsų sąskaitos banke slaptažodžių.
Arba gaunate pranešimą apie neeilinį laimėjimą loterijoje. Norint jį atsiimti teks išsiųsti gražią sumelę, neva, mokesčiams padengti... Kartais tam netgi sukuriama svetainė-dublikatas, panaši į realiai egzistuojančio banko svetainę, kur galite matyti „savo sąskaitoje“ esančius milijonus, tačiau norint jais pasinaudoti turite pervesti sukčiams keletos tūkstančių dolerių „aktyvavimo mokestį“.
Kartais aferistai savo aukai siūlo paaukoti apvalią sumelę labdarai – tikrovėje neegzistuojančiai organizacijai ar kt.

Aferistų fantazijai ribų nėra
Pažinčių svetainėse galima sulaukti pasiūlymų susituokti iš tariamo Afrikos valstybėlės princo arba princesės (priklausomai nuo aukos lyties). Taigi jis arba ji yra didžiulių turtų paveldėtojai, tačiau šiuo metu gyvena pabėgėlių stovykloje kur nors Somalyje, nes tėvynėje įvyko karinis perversmas. Žinoma, reikia pinigų sugrįžimui į tėvynę, kur padėtis šiuo metu stabilizavosi, atlikti banko operacijas ir atvykti pas jus...
Interneto aukcionuose sukčiai pasiūlo aukai-pardavėjui didesnę kainą už jo prekę ir atsiunčia savo kontaktus. Matydama specialiai tam virtualioje erdvėje sukurtame banko tinklalapyje į savo sąskaitą pervestus pinigus, auka išsiunčia prekę nurodytu adresu.
Žinoma, aprašytais pavyzdžiais aferistų fantazija tikrai neapsiriboja. Jų laiškuose paprastai kalbama apie milijonus dolerių, žadant net iki 40 proc. atlygį laiško gavėjui. Sukčiai gerai organizuoti: turi savo biurus, faksą, interneto svetaines, neretai būna susiję su vyriausybinėmis organizacijomis, dėl ko laiško gavėjo bandymai patikrinti legendą nesusiduria su jokiais prieštaravimais.
Jeigu laiško gavėjas atsako sukčiams, netrukus jis gauna keletą dokumentų, su tikrais antspaudais ir žinomų kompanijų blankų su firminiais logotipais. Iš jo gali būti reikalaujama pervesti 60-80 tūkst. dolerių į nurodytą sąskaitą viename iš Nigerijos bankų „smulkioms išlaidoms“, girdi, kitaip nepavyks nukreipti į laiško gavėjo sąskaitą milijonų.
Neretai dar taikomas ir psichologinis spaudimas, neva, tam, kad sumokėtų mokesčius, tarpininkas Nigerijoje jau išpardavė savo turtą, užstatė namus ir t. t. Šiaip ar taip, bet aukos žadėtųjų milijonų niekada nesulaukia.