Sugriuvęs stogas, plyšiai tarp sienų, kiauri langai, aprūkęs kaminas, artimiausia parduotuvė ir apskritai kažkokie civilizacijos ženklai – už kelių kilometrų...Tikriausiai galvojate apie kokią dabar apleistą, neprižiūrėtą landynę prabilsime. Deja, apibūdinome ne apleistą, niekam gyventi netinkamą pastatą, o penkių asmenų namus. 
Šiuose namuose ir glaudžiasi mūsų straipsnio herojė Lina (vardas pakeistas), jos sesuo su mažamečiu vaiku ir du broliai. Galbūt pamanysite, o kas čia tokio: blogomis sąlygomis Lietuvoje gyvena šimtai šeimų, tačiau mūsų straipsnio herojės Linos istorija neeilinė – daugiau nei dvidešimt metų kenčiamas skurdas, nuolatinis maisto stygius ir galiausiai bandymas paversti prekybos žmonėmis auka.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Lėja IRMANTIENĖ

Siūlė užsiimti prostitucija
Apie Liną ir jos itin sunkų gyvenimą sužinojome, kai į mūsų redakciją kreipėsi Lietuvos Carito socialinė darbuotoja Šiaulių regione, dirbanti pagal programą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, Vaidutė Gailiutė.
„Jūs privalote pamatyti kokiomis sąlygomis gyvena ši mergina. Kai tai išvydau, savo akimis nepatikėjau“, – su pasibaisėjimu balse mūsų pokalbį pradėjo V. Gailiutė.
Pasak V. Gailiutės, Lina jų organizacija susidomėjo, kai iš kitų klienčių sužinojo, jog ši mergina yra verbuojama išvykti į užsienį užsiimti prostitucija.
„Lina iš pažįstamų sulaukė pasiūlymo važiuoti į užsienį padirbėti. Jai šis pasiūlymas pasirodė įtartinas. Tad pradėjusi aiškintis ji sužinojo, kad siūlomas darbas būtų prostitucija. Šio pasiūlymo mergina iškart atsisakė ir tada prasidėjo grasinimai, kad su ja bus susidorota, kad žino, kur ji gyvena ir kad taip lengvai niekas jos ramybėje nepaliks. Po parašyto pareiškimo policijai grasinimai baigėsi, tačiau šiuo metu pareigūnai nutraukė tyrimą, o dėl kokių priežasčių, kol kas neaišku“, – kalbėjo V. Gailiutė.
V. Gailiutės teigimu, Linai, augusiai socialinės rizikos šeimoje, trūksta socialinių įgūdžių – ji naivi bei patikli. Būtent tokių aukų ir ieško neva gerai apmokamą darbą užsienyje siūlantys vaikinai.
„Jos gyvenimo sąlygos pasibaisėtinos ir tiek jai pačiai, tiek jos šeimai trūksta socialinių įgūdžių. Pagalvokite, apie ką mes šnekame, jei jau ketverius metus merginai neišimtas pasas“, – nuostabos neslėpė V. Gailiutė.

Pasibaisėtinos sąlygos
Išgirdę šią nelaimingą jaunos merginos gyvenimo istoriją kartu su V. Gailiute išvykome aplankyti Linos.
Kelionė dulkėtais žvyrkeliais, kur nesutikome nė vieno pravažiuojančio automobilio ir pakelėse pamatėme vos keletą žmonių, tęsėsi ilgai. Galiausiai toli už savęs palikę civilizaciją – parduotuvę, mokyklą sustojome prie Linos namų.
Atvykus mus pasitiko tikrai ne pats gražiausias vaizdas – vos keli pakrypę pastatai, aplink miškai ir pievos. Tad iškart kilo klausimas, kur nusipirkti skubiai prisireikusių elementariausių maisto ir higienos produktų, nes autobusas į šį Dievo užmirštą kampelį atvažiuoja tik dukart per savaitę.
Nepaisant to, Lina mus pasitiko maloniai šypsodamasi ir su džiaugsmu priėmė V. Gailiutės atvežtus drabužius: „Galime pasišnekėti ir viduje, ir lauke“, – svetingai mus pakvietė Lina.
Įžengus į merginos namus ištiko lengvas šokas – viskas aprūkę, sienos prašyte prašosi remonto, stogas skylėtas, langai kiauri, niūru, tamsu ir drėgna.
Negana to, praustis name gyvenanti šeima neturi kur, nes nėra nei vonios, nei dušo, tad tenka tenkintis dubeniu su vandeniu.

Labiausiai trūksta remonto ir maisto
Apžiūrėjus Linos namus mums nė nekilo klausimų, ko labiausiai trūksta merginai ir jos šeimai – kapitalinio remonto, nes pastatas labiau priminė apleistą fermą nei gyvenamąjį būstą, o juolab kad šiuose namuose auga ir mažametis vaikas.
„Mums trūksta remonto, pinigų ir maisto, o baldų turime“, – kukliai prasitarė Lina.
Pasak Linos, ją išlaiko sesuo, kuri dirba pas ūkininką, o šiuo metu ji prižiūri sesers vaiką.
„Sesuo daug neuždirba, tad nuolat jaučiame maisto trūkumą. Galiu pasakyti vieną žmogų, kuris mus gelbėja, – tai mama“, – kalbėjo Lina.
Mergina tėčio nepažįsta, su mama paauglystėje sutarė sunkiai, tačiau dabar mama su vaikais bendrauja, pas juos ateina ir kiek galėdama padeda.
Lina teigė, kad šiuo metu pas juos gan dažnai lankosi socialinė darbuotoja ir vaiko teisių apsaugos specialistė, bet jie į socialinės rizikos šeimų sąrašą nėra įtraukti, nes esą yra šeimų, kurios dar ne taip blogai gyvena.
V. Gailiutė pridūrė, kad vaikų apsaugos teisių specialistė jai sakė, jog šią šeimą stebi.
„Pas mus praktika yra tokia, kad šeimos stebimos ne vienerius ir ne dvejus metus, o kai atsitinka kokia nelaimė, visi socialiniai tampa kalti. Nors šeima ir yra stebima, bet realiai jokie veiksmai nevyksta. Kai kalbėjomės dėl socialinio būsto, mums socialinė darbuotoja atsakė, kad jie beviltiški. Tačiau ko galima norėti iš žmogaus, kuris neturi socialinių įgūdžių ir su kuriuo niekas nedirba?“ – klausė V. Gailiutė.

Socialinė darbuotoja: „Teikiu realią, ne žodinę pagalbą“
Aplankius Liną ir jos šeimą bei išvydus sunkiai žmogiškomis pavadinamas jų gyvenimo sąlygas nusprendėme susisiekti su Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis, auginančiomis vaikus, Silvija Morkevičiene ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Laukiene.
Iš socialinės darbuotojos atsakymų į mūsų pateiktus klausimus apie itin skurdžiai gyvenančią šeimą laukėme vos ne savaitę, o sulaukę išgirdome, kad skubos tvarka į mūsų užklausimą ji negali atsakyti dėl ne mažiau svarbių darbų gausos. Pasak S. Morkevičienės, ji nesėdi kabinete, o teikia realią – ne žodinę – pagalbą šeimoms.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja: „Šeimą stebime“
Tačiau iš Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. Laukienės sulaukėme išsamesnio atsakymo. Anot A. Laukienės, šeima skyriui yra žinoma, bet ji nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą – tik stebima.
„Šeimoje lankosi Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais. Šeimoje lankėsi ir mūsų skyriaus specialistas. Vaiko motinai buvo suteikta informacija, kur ir kokią pagalbą galėtų gauti (t. y. papasakota apie pirminę teisinę pagalbą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo sūnui, taip pat apie prašymo pateikimą dėl stojimo į eilę socialiniam būstui gauti).
Susitarta, kad moteris, kai nedirbs, apsilankys seniūnijoje, kur socialinė darbuotoja padės ir paaiškins dėl dokumentų surinkimo prašymui pateikti dėl socialinio būsto. Lankymosi metu vaikas gulėjo švarioje patalynėje, rūbeliai buvo švarūs. Be to, skyrius nėra gavęs nusiskundimų iš medikų dėl mažamečio nepriežiūros“, – teigė A. Laukienė.
Taip pat A. Laukienė pridūrė, kad moteris yra motyvuojama socialinio darbuotojo, tačiau pastangų nerodo. Nesikeičiant situacijai šeima bus įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Linos istorija neeilinė – daugiau nei dvidešimt metų kenčiamas skurdas, nuolatinis maisto stygius ir galiausiai bandymas paversti prekybos žmonėmis auka.
Artūro STAPONKAUS nuotr.