P. Višinskio stipendininke tapo Šiaulių universiteto magistro studijų absolventė Justė Povilaitienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Judita BALTAKYTĖ
Vakar, birželio 26-ąją, Šiauliuose tradiciškai buvo minimos 140-osios Povilo Višinskio gimimo metinės. Vidurdienį prie miesto centre esančio Povilo Višinskio paminklo aktorius Edmundas Leonavičius ir kanklininkė Elena Ralienė atliko literatūrinę-muzikinę kompoziciją. Jos metu aktorius, įkūnijęs Povilą Višinskį spektakliuose „Žemaitė“ ir „Povilas ir Marija“, skaitė mūsų tautinio aktyvisto laiškus ir prisiminimus. Po skaitinių E. Leonavičius paragino žiūrovus, rankose laikančius gėles, nunešti ir palikti jas prie P. Višinskio paminklo ir taip jį pagerbti.
Vėliau Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko antroji minėjimo dalis. Jos metu bibliotekos darbuotoja Nijolia Kasparavičienė pristatė savo sudarytą knygą „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“. Moteris pasakojo, kad knygos sudarymas prasidėjo nuo jos kraštotyros darbo 2000 metais. Po to ji tęsė savo darbą ir gavus lėšų skyrė jas knygelės išleidimui. N. Kasparavičienė už pastabas ir suteiktą pagalbą dėkojo savo kolegėms, studijų draugei Rūtai ir dėstytojai Džiuljetai.
Po knygos pristatymo tradiciškai buvo įteikta jau 25-oji P. Višinskio stipendija. Stipendininkę pristatė Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas Bronius Maskuliūnas, o ją įteikė ir stipendijos atsiradimo istoriją papasakojo lietuvių literatūros tyrinėtoja Dalia Striogaitė: „Stipendijos pradininkas buvo pats Povilas Višinskis. Studijuodamas Sankt Peterburge jis sužinojo, kad serga nepagydoma džiovos liga. Gydytojai jam patarė kuo greičiau vykti į Krymą ir likusį laiką praleisti gryname ore. P. Višinskis universitetui parašė prašymą ir paprašė skirti jam stipendiją, tačiau kai stipendija buvo skirta, studentas jos atsisakė ir nusprendė ją perleisti skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Todėl kai 1991 metais nuo P. Višinskio paminklo statymo liko pinigų, buvo nuspręsta pratęsti šią tradiciją ir įsteigti stipendiją gabiausiam humanitarinių mokslų studentui.“
Šiais metais stipendininke tapo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto literatūrologijos magistro studijų absolventė Justė Povilaitienė. Mergina pasakojo, kad sužinojo esanti stipendininke tik prieš keletą dienų. „Neneigsiu, kad stengiausi: aktyviai dalyvavau Šiaulių universiteto ir viso miesto bendruomenės gyvenime, organizavau įvairius renginius, stropiai mokiausi, todėl labai malonu, kai tavo darbas yra įvertinamas. Šiandien man dviguba šventė – rytą atsiėmiau literatūrologijos magistro diplomą, o dabar gavau ir P. Višinskio stipendiją. Gerai, kad turiu asmeninį vairuotoją – tėtį – nežinau, kaip kitaip būčiau visur suspėjusi“, – džiaugsmo neslėpdama sakė stipendininkė.
Po to visi svečiai buvo pakviesti bibliotekos trečiajame aukšte apžiūrėti dvi P. Višinskiui skirtas parodas – „Gyvas darbe ir žodyje“ bei „Povilo Višinskio paminklo statybos istorija“.

E. Leonavičius prie P. Višinskio paminklo skaitė tautinio atgimimo šviesuolio laiškus ir atsiminimus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.