Praėjusią savaitę trys Šiaulių miesto vadovai viešėjo svečiuose kraštuose, kur sėmėsi patirties ir dalijosi savąja. Iš Eteno-Lero (Nyderlandai) parvykę valdžios atstovai neslėpė – daugelyje sričių Šiauliai gerokai atsilieka. „Mes daug kur einame panašia kryptimi, tačiau, tarsi, iš paskos“, – sakė jie. Tuo metu iš Lenkijos parvykęs vicemeras tikino, kad Šiauliai nėra apgailėtini, tiesiog mes linkę save nepelnytai plakti. „Mes dažnai galvojame, kad tik mes mažėjame, tik iš mūsų miesto visi emigruoja. Anaiptol“, – teigė jis ir pabrėžė, kad kai kuriais mūsų pavyzdžiais planuoja sekti kaimyninės šalys.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Džiugesį keitė pavydas
Birželio 10-13 d. Šiaulių miesto vicemeras Stasys Tumėnas ir Administracijos direktorius Eduardas Bivainis vyko į Nederlandus, į Eteno-Lero miestą. „Visame mieste tvyro Vincento van Gogo dvasia“, – tikino jie ir pasidžiaugė, kad vienas pagrindinių šių dienų akcentų – prof. Vitolio Trušio mozaikinis Vincento van Gogo portretas, kurį 1993 metais Šiauliai padovanojo Eteno-Lerui.
Deja, šį džiugesį netrukus pakeitė pavydo gaidos. Šiaulių miesto vadovai lankydamiesi po įvairias susigiminiavusio miesto vietas suprato, jog Etenas-Leras, kuriame gyvena bene trečdaliu mažiau gyventojų nei Šiauliuose, daugelyje sričių – ne vienu žingsniu priekyje.
„Jeigu mes didžiuojamės žolės riedulio aikštynu, tai ten tokių aikštynų – kokie keturi“, – tikino Šiaulių miesto valdžios atstovai. Dar didesnis skaudulys – senelių namai. „Tenka tik pavydėti, kai matai, kad senelių namuose ten gyvena kokie 500 žmonių, o juos aptarnauja net 1100 darbuotojų. 47 mln. eurų tam reikalui numatyti biudžete. Čia kaip mūsų pusė miesto biudžeto“, – tikino S. Tumėnas.
Šiaulių miesto vadovai liko sužavėti ir komunalinio ūkio sistema. „Mes svarstome, kaip gerinti atliekų rūšiavimą, o jie jau seniai ir griežtai tai susitvarkę. Ten kiekvienas konteineris su schema, kuri rodo, kada, ką reikia išvežti“, – tikino vicemeras. Jį suskubo papildyti Administracijos direktorius: „Veikia požeminiai konteineriai su kortelėmis. Galima žinoti, kada, kas, kiek šiukšlių išmetė, kiek jam reikia ar nereikia mokėti ir pan.“
Iš duobėtų Šiaulių atvykę valdžios atstovai džiaugėsi ir tvarkingomis Eteno-Lero gatvėmis, ir iš miesto širdies išvytu transportu, ir gyventojų vieningumu... „Jei šio miesto gyventojai susitaria, kad vienoje gatvėje bus dedami tik šlaitiniai rudi stogai, tai oranžinio stogo čia neišvysi. O mes vis dar galvojame, jei demokratija – tai galiu daryti, ką noriu“, – su pavydo gaidele kalbėjo miesto vadovai.

Plakame save nepelnytai
Tuo metu vicemeras Domas Griškevičius praėjusią savaitę viešėjo Lenkijoje, kur vyko
Baltijos miestų sąjungos susirinkimas. Čia daugiau nei 100 miestų vienijančios sąjungos atstovai aptarė aktualius klausimus, problemas, sprendimo būdus.
Po bendravimo su kitų miestų atstovais paaiškėjo, kad Šiauliai tikrai ne vieninteliai, kurie mažėja, kurie susiduria su emigracijos problema. Štai Danijos atstovai pasakojo, jog Kopenhagoje iš tiesų viskas klesti, tačiau mažesni miesteliai irgi turi problemų.
„Jiems lygiai taip pat, kaip ir mums, sunku pritraukti jaunų specialistų. Vienas mažas Danijos miestelis užsako iš Kopenhagos autobusą, surenka jaunus gydytojus, mokytojus ir kiekvieną dieną juos atsiveža į savo miestelį. Vakare juos vėl išveža į Kopenhagą. Miesto valdžia siūlo tiems jauniems specialistams būstus, kad nereikėtų važinėti, bet ir danų jaunimas nenori į tą periferiją važiuoti“, – sakė D. Griškevičius.
Šiaulių vicemeras įsitikinęs, kad šiauliečiai linkę į save laidyti kritikos strėles, kartais – nepelnytai. Kai tuo metu visai šalia guli pamiršta geroji patirtis. Diskusijų metu su Liepojos (Latvija) atstovais paaiškėjo, kad šie, kaip ir Šiauliai, turi universitetą, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms sąlygos gilinti žinias nebesuteikiamos. „Buvo pasiūlyta perimti mūsų patirtį dėl Trečiojo amžiaus universiteto. Jie į tai labai palankiai žiūrėjo. Manau, kad artimiausiu metu sulauksime jų delegacijos mūsų mieste, semiantis patirties šiuo klausimu“, – teigė vicemeras.