Visiems festivalio dalyviams – valio!
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Šeštadienį 12-asis tarptautinis festivalis-pleneras „Šiaulių Monmartro Respublika 2015“ į pėsčiųjų bulvarą įnešė prancūziškos dvasios, kuri žaižaravo įvairiausiomis spalvomis, nuotaikomis ir net žiūrovų įvairove. „Laiptų galerijos“ organizuojamo festivalio paskutinė diena prie P. Višinskio paminklo prasidėjo dailininkų performansu „Gerardui Bagdonavičiui-Penzeliukui atminti“. Gyvoji dailė vykstanti čia ir dabar traukė praeivių dėmesį – kas stebėdamas trumpam panėrė į meditaciją, o kas smalsavo, koks žmogus reiškiasi ant didžiulio molberto – ar garsus, ar iš Lietuvos ir ką čia dabar tapo.

O menininkus pirmiausiai pasitiko...
Vidurdienį prie P. Višinskio paminklo skambant grupės „Domantas & Co“ muzikai dailininkai tapė, mąstė, suko galvas ir kovojo su negailestingai karšta vasaros saule. Už kelių žingsnių nuo performanso vietos paroda-akcija „Ale Pompidou centras“ spindėjo saulės spinduliuose kybančiais spalvotais trilitriniais stiklainiais, kuriuose – būta ir „užkonservuotų“ teptukų.
„Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė matė praktiškąją karščio pusę: „Kiekvienas dailininkas pasiruošęs individualiai su karščiu susitvarkyti. Šiandien ateidama iš namų paėmiau dvi skrybėles ir daviau keliems dailininkams, yra vandens, rėmėjų giros, tad skysčių turime. Kai dailininkui, kaip ir bet kuriam kūrėjui, aplinka daro įtaką ir spaudžia, tai jis tampa laisvesnis, turi daugiau impresijos, jo kūrybinis pradas atsiskleidžia geriau. Turėdami vilties, kad taip ir yra, galvojame, kad įveiksime visus karščius“, – sakė J. Ališauskienė.
Tiesa, direktorė neslėpė ir šiek tiek ironiškos šypsenos – kol miestas galvoja apie meninių akcentų kūrimą, kiti akcentai vis tiek gadina jo įvaizdį: miesto centre, už P. Višinskio paminklo mėtosi šiukšlės krūmuose, butelių krūvos, matyt, žmonės atlieka ir gamtinius reikalus. „Tai pirmieji rytą mus pasitiko matyt tenai nakvoję žmonės, bet labai geranoriškai, pasirodo, jie ir net pažįsta, sveikinosi, linkėjo geros dienos. Aš pakviečiau vėliau ateiti ir pamatyti darbus, o jie atsakė, kad tada nieko nebematys...“ – šypsosi direktorė.
Ir vis dėlto praeinantys žmonės, net ir tie, kurie jau gerai žino festivalį, liko maloniai nustebinti gyvo menininkų pasirodymo. Kur gi toliau keliaus specialios 1 m ir 1,20 m konstrukcijos? „Nufotografuosime, sudėsime į katalogėlį. Visos 22 konstrukcijos bus saugomos, sudėsime į palėpes ir panaudosime ateityje“, – sakė J. Ališauskienė.

Kaip jautėsi pagrindiniai festivalio dalyviai?
Harry Vlamings, dailininko iš Olandijos, darbe – šokančių žmonių figūros, nutapytos nenutrūkstama linija. „Pradėjau nuo viršaus, visos figūros – vientisos linijos, taip užpildžiau baltą foną. Dabar tapau spalvas. Tai tarsi šokis su spalvomis, juk spalvos suteikia tiek džiaugsmo. Į performansą atėjau neturėdamas jokių idėjų. Bet šį rytą pabudau laimingas ir dabar toks esu, kai matau savo kolegas, kai šviečia saulė, o aplink vaikštinėja ir smalsauja žmonės“, – sakė dailininkas.
Keramikė Irena Šliuželienė tuo metu tapė orchidėją. „G. Bagdonavičiaus tiesiogiai nepažinojau, bet man buvo labai įdomu šito plenero metu kalbėti su tais žmonėmis, kurie jį pažinojo ir turėjo kažkokį sąlytį su juo. Aš supratau, kad tai buvo minkštas, malonus žmogus, kuris savyje turėjo daug šviesos. Tad, ko gero, ir pasirinkau tapyti orchidėją, kuri mums labai nedaug pažįstama savo simbolika, savo žydėjimo periodais, netgi žemišku pradu, priežiūra, bet viliojanti, traukianti ir paslaptinga“, – sako keramikė.
Vaiva Kovieraitė, porą metų dirbanti su portretų tematika ir naudojanti visiškai naujas medžiagas, eksperimentuoja ir sako, kad šį kartą ne išimtis – naudojamas akrilas, darbas vertikalus, nors dažniausiai studijoje darbas stovi horizontaliai. „O viešoje aplinkoje kurti nėra įprasta. Tos akys, žingsniai aplinkui, ko gero irgi atsispindės galutiniame darbe. Tad dabar darau portretą, į kuri dedu viską, kas aplinkui mane vyksta“, – teigia dailininkė.
Palikę menininkus maloniai kankintis kūrybiniame karštyje keliavome miesto bulvaru, čia dėmesį traukė mimai-gyvos skulptūros – o netrukus priėjome „Poezijos bulvarą“ prie „Žiburio“ knygyno, kur lietuvių poetų eiles skaitė aktoriai D. Michelevičiūtė, M. Šaltytė ir A. Bialobžeskis.
Vakare laukė festivalio finalas: plenere „Gerardui Bagdonavičiui-Penzeliukui atminti“ sukurtų darbų parodos atidarymas ir tarptautinio festivalio „Šiaulių Monmartro Respublika 2015“ uždarymas „Laiptų“ galerijoje. Čia dailininkams iškilmingai įteikti vienadieniai „Monmartro Respublikos“ piliečio pasai.

„Poezijos bulvare“ skaitovai – žinomi Lietuvos aktoriai.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

H. Vlamings performanse tapė nenutrūkstamą šokio giją.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

Dailininkų performanso akimirka.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

Tylūs mimai bulvare – maloniai šypsosi, mojuoja, pozuoja nuotraukoms, groja, vaikštinėja...
Dovydo STAPONKAUS nuotr.