Centrinis miesto parkas vasarą labai gražus: želia žolytė, ošia medžiai, paukšteliai čiulba. Čia pailsėti medžių paunksmėje ateina senjorai, už rankučių susikibusios vaikšto porelės, vežimėlius stumia mamytės, užsuka augintinio ir šeimininko duetai. Gražu, kol gražu arba kol neprispaudžia stiprus gamtos reikalas. O tada pasivaikščiojimų keliai veda į pakrūmes ir apleistus parko pastatus. Gėda lįsti krūmosna. Bet susidaro įspūdis, kad šiauliečiai nebijo rizikuoti ir teršti. Gal išsiilgę ekstremalių pojūčių? Negerais miestiečių darbeliais pasipiktinusi šiaulietė pavedžiojo po parko pakraščius, kur dvelkia šiukšlynų ir gamtos reikalų egzotika. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dina RAKAUSKIENĖ

Tualetas – pramogų parko lankytojams
Parke yra vienas biotualetas, ant kurio durų spindi tvirta spyna. Baltai mėlyna būdelė, šiaulietės teigimu, skirta nuotykių parko klientams. Pasipiktinusi miestietė kalbėtis ir spręsti reikalo keliavo pas Šiaulių miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėją: „Kalbėjau, nieko neišsprendžiau, liepė parašyti pareiškimą dėl biotualetų pastatymo ir Insfrastruktūros skyriuje palikti. Prašom, štai ir atsakymas“, – išskleidžia popierių moteris. Atsakyta: „Informuojame, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra skyrusi lėšų 2015 metams nuolat eksploatuoti biotualetus miesto centriniame parke. Biotualetai tokiose erdvėse yra pastoviai niokojami vandalų, todėl yra pastatomi tik vykstant šventiniams ar kitiems viešiesiems renginiams.“ Po atsakymu pasirašyta vedėjo Arūno Adomaičio.
„Juk paukščiai ir tie dergia, o žmonės – tuo labiau. Pratinamės šunų fekalijas surinkti į maišelius ir nešti į šiukšliadėžes. Ką reikia žmogui daryti parke? Kalbėjau su žmonėmis – visi pasipiktinę“, – teigia moteris. O jeigu jau bėda prispyrė, šiaulietei Savivaldybėje patarta eiti į Kultūros centro tualetą. „Nuvesiu į labai gražią vietelę. Nosį įkiškite, pauostykite, tikrai „daroma“, – prie vieno iš piratnamių parko gale nuveda šiaulietė, o už keliolikos žingsnių saulėje švyti tvarkinga regbio aikštelė. Tikrai, čia eina vieni vandalai. Dvokia, pilna plastikinių alaus „bambalių“, „šnapso“ taros, laikraščių ir kitų pakuočių. Jūsų patogumui mėtosi ir baldas lyg sofos likutis – lyg čiužinys, kad pateršę atsipūstumėte.
Užtat moteris nešiojasi šį raštą – jeigu policijos pareigūnas kada nors pričiuptų „darant reikalą“ ir reikėtų mokėti baudą, atsakymas bus su ja. Linkime sėkmės šiaulietei, bet tikriausiai raštas nepadės – pareigūnas atlikti pareigos už viešosios tvarkos pažeidimą tikrai nemes į krūmą.
Paskambinome Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriui Eduardui Bivainiui paklausti, ar nuotykių parko tualetas galimas visiems. Jo žiniomis, į nuotykių parko tualetą įleidžiama, o per neseniai vykusį plenerą centriniame parke stovėjo dar vienas tualetas. Tad reikėtų detaliau pasiaiškinti, kada moteris pasigedo WC... „Miestiečių kultūra kartais irgi abejotina, nes pernai tą tualetą, kuris stovėjo, paprasčiausiai sudaužė. O tualetai kainuoja ir nėra labai pigūs“, – sakė direktorius.

WC parke – būtinas
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė operatyviai atsakė ir pakomentavo situaciją. Kaip ir kur turi būti įrengiami viešieji tualetai, yra nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ patvirtinimo“. Šios Higienos normos 6 punkte teigiama štai kas (ieškokite žodžio „parkas“): tualetai įrengiami šiuose gyvenamųjų vietovių taškuose – geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų ir upių uostuose bei prieplaukose, prekybos, parodų centruose, turgavietėse, automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse, stadionuose, autodromuose, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, prie gatvių, automobilių magistralių (autobusų stotelėse ir poilsio aikštelėse), kitose žmonių susibūrimo vietose.
„Žinoma, viešasis tualetas reikalingas ne tik centriniame, bet ir kituose parkuose, kuriuose yra daugiau lankytojų, nes lankytojai kartais tiesiog nebeturi pasirinkimo ir teršia aplinką.
Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, aplinka lemia 20 procentų žmonių sveikatos – ne tik fizinės, bet ir psichologinės, ir emocinės. Išmatomis užterštame parke neabejotinai kyla ne tik didesnis įvairių ligų ar infekcijų pavojus, bet ir emociškai veikia negatyviai. Be to, ir pats žmogus, priverstas atlikti gamtinius reikalus viešoje vietoje, patiria stresą, nes tampa administracinės teisės pažeidėju, ir policijos pareigūnai jį gali nubausti. Kiek man yra žinoma, artimiausiu metu planuojama iš pagrindų atnaujinti centrinį parką, todėl labai tikiuosi, jog bus pasirūpinta ir viešaisiais tualetais, nes tai būtų didelė investicija į miesto gyventojų fizinę ir emocinę sveikatą“, – komentuoja direktorė.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kulikauskienė atsako, kad neteisingai tvarkomos fekalijos, dideliais kiekiais patekusios į aplinką, gali ne tik ją užteršti, bet ir kelti pavojų žmonių sveikatai. Teršalai su gruntiniu vandeniu gali patekti į šulinius, upes, ežerus. Sergančio ar ligų sukėlėjo nešiotojo fekalijose gali būti įvairiausių ligų sukėlėjų.
Iki 2020 metų Europos Sąjungos planavimo laikotarpiu Šiaulių miesto savivaldybės administracija planuoja įgyvendinti Šiaulių miesto integruotosios teritorijos programą, šnekamojoje kalboje vadinamą „urban“ programa. Teritorijoje išskirtos 5 pagrindinės investicijų koncentracijos zonos, tarp kurių – Šiaulių miesto centrinis parkas. Skaičiuokite, burkite, pranašaukite patys, kada iš parko pasitrauks vandalai ir chuliganai.

Kraupu nusilengvinti, bet iš čia sklindantis dvokutis liudija: jei reikia, tai reikia.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Mįslė: eini pro šalį – krūmas, krūme – žmogus tupi. Kas?
Artūro STAPONKAUS nuotr.