Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Betvarkantys artimųjų kapelius turėtų gerai pagalvoti, kur sodinti medžius ir kaip juos prižiūrėti, nes neformuojami, nekarpomi tujų krūmeliai per ilgesnį laiką užauga į keturių penkių metrų aukščio medžius ir pridaro visiems problemų: šaknys verčia paminklus, nudžiūvę lapai ir stagarai šiukšlina, o pavėsyje niekas neauga... 

Nors tai dar niekis, palyginti su tuo, kokius kryžiaus kelius teks nueiti, kad tas penkiametrines milžines pašalintumėte.

 

 

Šiaulietis Valerijus Rastokas dėl šiukšlinančių ir gretimų kapaviečių statinius gadinančių tujų gavo Ginkūnų kapines tvarkančio „Šiaulių apželdinimo“ direktoriaus pasirašytą įspėjimą.

 

Įspėjime buvo nurodytas penkių dienų terminas pašalinti tujas ir apie tai informuoti kapinių prižiūrėtoją, nes kitaip pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gresia 50-100 litų bauda. 

 

Tačiau kai trečią dieną po gauto pranešimo jis atvyko į kapines nuspręsti, kokių priemonių imtis, buvo labai nustebintas: greta esančią kapavietę tvarkę žmonės buvo ne tik tujas prie savo kapo iškirtę, bet prie jo, Valerijaus Rastoko, kapavietės augančias apgenėję. 

 

Žmogus sunerimęs: kas čia savivaliauja, kodėl nesilaikoma termino. Kreipėsi dėl to Valerijus Rastokas ir kapinių prižiūrėtoją, kuri, kaip paaiškėjo, apie tai nieko nežinojo, ir į „Šiaulių apželdinimo“ direktorių Vidą Klepšį, kuris pasiūlęs kreiptis į kapinių prižiūrėtoją...

 

Galop per Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiąją specialistę išsiaiškinęs – gretimos kapavietės tvarkytojams tujas nupjauti ir apgenėti leidimą davusi Savivaldybė. Leidimą davė, tik apie tai nei leidimą gavę žmonės, nei atitinkamas Savivaldybės skyrius Ginkūnų kapinių prižiūrėtojų neinformavęs, tad gal išvis kapinėse galima ir savavališkai medžius kirsti, ypač jei vienai kapinių prižiūrėtojai visos teritorijos neįmanoma sukontroliuoti.  

„Viena įstaiga, kuri prižiūri kapines, penkias dienas sutvarkymui duoda, o kita išduoda leidimus – abi nederina savo veiksmų, neperspėja kapinių priežiūros meistro“, - stebisi šiaulietis.

 

 

Pagal praėjusių metų gruodį patvirtintą Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarką, jei tos išvešėjusios tujos pasodintos kapavietės teritorijoje – problemos mažesnės, jei tarpe su šalia esančia kapaviete, tai bendro naudojimo vietoje, – visai rimtos. Ypač jei neįmanoma nustatyti, kas tas tujas sodino ir jei šalia esančios kapavietės tvarkytojai nenori nei tų medžių kirsti, nei genėti. 

 

Jei greta esančių kapaviečių tvarkytojai sutaria, kad medžius reikia nukirsti ar kardinaliai nugenėti, tereikia apie tai informuoti kapinių prižiūrėtoją ir gauti jo sutikimą. Tačiau jei susitarti nepavyksta, tada norintys tujas pašalinti kreipiasi į Savivaldybės Aplinkos skyrių – prašo leidimo nukirsti.

 

Šio skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė taip aiškina leidimų išdavimo tvarką: „Kadangi medžiai yra ne pačioje kapavietėje, o bendro naudojimo teritorijoje, vadinasi, tam reikalingas leidimas. Kai dėl to į mus kreipiasi žmonės, mes nuvažiuojame ir žiūrime, ar tie medžiai kelia pavojų, ir priklausomai nuo to, ką mes ten randame, per 30 darbo dienų apie sprendimą informuojame besikreipiantįjį. Leidimus, kurie galioja metus nuo išdavimo dienos, želdiniams iškirsti mūsų skyrius perduoda Miesto infrastruktūros skyriui, kuris perka šias tvarkymo paslaugas.“

 

 

Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Elena Jakaitienė, neretai susidurianti su šia problema, siūlo visiems kapų tvarkytojams labai gerai pagalvoti, ką daro ir ar turi teisę tai daryti: “Kapavietės ribos nužymėtos ir jų reikia laikytis – todėl šalia kapaviečių nereikia sodinti medžių, kurie kenkia ir patiems, ir kitiems“.

 

Tačiau kol kas konfliktų dėl tarp kapaviečių pasodintų ir išvešėjusių medžių netrūksta, todėl kai konfliktuojanti šalis kreipiasi į Aplinkos skyrių, o po to leidimai kirsti ar genėti perduodami Miesto infrastruktūros skyriui, tenka pirkti kirtimo ar genėjimo paslaugas. 

 

Kadangi lėšų tam, pasak E. Jakaitienės, skiriama minimaliai ar beveik išvis neskiriama, o tvarkyti reikia ne tik kapinių, bet ir miesto želdinius, tai Miesto infrastruktūros skyriaus specialistams dar tenka sudaryti ir eilę: jei kapinių medis nekelia pavojaus, tai jis įrašomas į eilės galą. Tad toje eilėje iš dvejų kapinių šiuo metu yra pusantro šimto medžių.

 

O kodėl „Šiaulių apželdinimo“ direktorius šiauliečiams siuntinėja raštus kapinių bendro naudojimo teritorijose medžiams iškirsti, Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė nesupranta: „Kapinių priežiūros sutartyje su „Šiaulių apželdinimu“ nėra želdinių priežiūros paslaugos“. 

 

 

„Šiaulių apželdinimo“ direktorius Vidas Klepšys sako raštus per penkias dienas pašalinti šias tujas išsiuntinėjęs, kad žmonės galėtų savo sodintas tujas išsikelti, nes jau seniai buvo gauti leidimai joms kirsti: „O terminas nėra niekur nustatytas, bet jei nebus jokio judesio, atiduosime Sanitarijos skyriui, nes mes neturime teisės bausti už kapinių taisyklių pažeidimus“.

 

Kiek tokių pažeidėjų Ginkūnų kapinėse yra, direktorius atsako tiesiai – raštai išsiųsti tik keturių kapaviečių tvarkytojams, tiems, kurie daugiausiai triukšmauja, kiti kol kas nekelia pretenzijų.

 

Kartu Ginkūnų kapinių priežiūros paslaugos teikėjo direktorius Vidas Klepšys nemano savo raštu pasikėsinęs į Miesto infrastruktūros skyriaus prerogatyvą spręsti želdinių likimą bendro naudojimo teritorijoje: „Tujos čia yra kapinių zonoje pasodintos: kapas yra skiriamas su taku prižiūrėti. Pusiau takelis yra priskirtas – po penkiolika centimetrų...“

 

Vadinasi, lyg ir galima tarp kapaviečių tujas sodinti. Bent kol kas nors nepradės labai triukšmauti. Arba jei labai norisi per keturias instancijas blaškytis tarp Savivaldybės Aplinkos, Miesto infrastruktūros, Sanitarijos skyrių ir Pagėgių gatvėje įsikūrusio „Šiaulių apželdinimo“.