
Apie trečdalis visų iškvietimų, į kuriuos vyksta ugniagesiai – įvairūs pagalbos prašymai.
Autorės nuotr.
Judita VASILIAUSKAITĖ
Paliktas įjungtas lygintuvas tik per plauką Draugystės prospekte esančiame daugiabutyje nesukėlė gaisro.
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai įspėja, kad ne mažiau už paliktus įjungtus lygintuvus yra pavojingi ir svylantys puodai, ne vietoje padėtos žvakės ar pro langą cigarečių nuorūkas mėtantis kaimynas.
Spyna užsikirto išėjus korespondencijos
„Jei ne ugniagesiai gelbėtojai – mano butą būtų greitai apėmusios liepsnos”,- pasakojo šiaulietė. Tuomet apie vidurdienį iš buto išėjusi moteris leidosi iš pašto dėžutės pasiimti korespondencijos. Grįžusi atgal moteris į butą nebegalėjo įeiti – sena „prancūziška” spyna ėmė ir užsikirto, kai tuo metu bute ant lyginimo lentos, šalia didžiulės drabužių stirtos buvo paliktas įjungtas lygintuvas. Moteris paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą.
Atskubėjo operatyviai
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai atvyko maždaug per 6-7 minutes ir panaudoję keltuvą greitai pro balkono duris pateko į penktajame aukšte esantį butą. Paliktas įjungtas lygintuvas dar nebuvo spėjęs pridaryti žalos.
Tokie pranešimai ugniagesiams – ne naujiena. pareigūnams dažnai tenka ne tik gelbėti ne tik užmaršius, savo buto spynų dar pažinti nespėjusius gyventojus. Prieš porą dienų ugniagesiams gelbėtojams pranešta, kad Kuršėnuose, skęsta į dumblo duobę įklimpęs vyriškis. Iki kelių įklimpusį 39-erių metų Mindaugą tąkart išgelbėjo praeiviai. Vyras jau buvo spėjęs sušalti, tad buvo perduotas medikams.
Gaisrą įplieksti gali ir žvakės
Anot ugniagesių, gaisrą namuose gali sukelti ne tik įkaitęs lygintuvas, bet ir daugelis kitų dalykų: malkos šalia židinio, deganti cigaretė ant lovos, neužgesinta nuorūka šiukšlių kibire ar žvakė prie užuolaidų. Žvakės patariama statyti sunkiose, stabiliose žvakidėse. Jei ji degama ne žvakidėje, tai turi stovėti ant nedegančio paviršiaus. Todėl negalima degančios žvakės statyti, pavyzdžiui, ant televizoriaus – plastikinis televizoriaus korpusas pradės lydytis ir gali suliepsnoti. Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama, – gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai. Puošiant stalą derėtų prisiminti, kad dirbtinės gėlės, kaspinai apie žvakę taip pat gali sukelti gaisrą.
Deganti žvakė skleidžia didelį karštį, todėl virš jos turėtų būti bent 1 metro tarpas. Negalima statyti daug žvakių vienoje vietoje. Tarp dviejų degančių žvakių turi būti bent 10 centimetrų atstumas. Degančių žvakių negalima judinti, o prieš perkeliant jas į kitą vietą būtina užgesinti. Svarbu prižiūrėti, kad į karštą vašką neprikristų ko nors degaus, pavyzdžiui, degtukų nuolaužų.
Fakelu gali virsti ir išbėgusi sriuba
Pridegusio maisto ugniagesiai nepataria gesinti vandeniu. Ypač pavojingi įkaitę riebalai. Pasiekę tam tikrą temperatūrą jie savaime užsidega. Taip atsitikus reikia išjungti viryklę, užsukti dujų čiaupą ir slopinti liepsną. Ugnis užges uždengta dangčiu, nedegiu audeklu ir išjungus degiklį. Dangtį galima nuimti tik tuomet, kai indas visiškai atvėsta. Liepsnos negalima gesinti vandeniu – gali įvykti sprogimas.
Virtuvėje daug kas gali sukelti gaisrą. Pavyzdžiui, „išbėgusi” sriuba užpila viryklės liepsną, dujos nevaržomai sklinda po virtuvę, o jos lengvai sprogsta, arba užsidega puode svylanti košė, liepsna nuo puodo šokteli ant prie atviro lango plevenančių užuolaidų. Tuomet gaisras gali tapti nebevaldomas.
Cigaretės nuorūka gali sukelti gaisrą ir nerūkančių gyventojų namuose. Tarkim, kaimynas, daugiaaukščio namo balkone surūkęs cigaretę, neužgesinęs meta ją per balkoną žemyn. Deganti cigaretė su vėjo gūsiu „įskrenda“ į kurį nors žemutinių aukštų kaimynų balkoną, pilną pačių įvairiausių įvairių daiktų. Daiktai užsidega.
Statistika
Praėjusiais metais iki gruodžio 1-osios be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 6383 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 1,2 procento.
2737 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1865 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, atliko 486 gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu išgelbėjo 41 gyventoją bei ištraukė 167 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 228). Be to, 559 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoįvykius patekusiems žmonėms ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 149 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 69 žuvusiųjų kūnus.
Ugniagesiai taip pat likvidavo 194 cheminius incidentus, 66 kartus rinko gyvsidabrį, 63 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Šių gelbėjimo darbu metu jiems pavyko išgelbėti dar 298 gyventojus, iš jų 35 vaikus.
Panaši situacija praėjusiais metais iki gruodžio 1-osios buvo ir Šiauliuose, kur iškvietimų į gelbėjimo darbus taip pat sulaukta kiek mažiau. Kai užpraeitais metais per tą patį laikotarpį jų buvo 237, praėjusiais – 230.



