Romualdas BALIUTAVIČIUS

Zoknių gyventojams, norintiems patekti į kitą geležinkelio linijos pusę, tenka rinktis – sukti poros kilometrų lanką arba rizikuoti sumokėti baudą. Iš aerouosto į Margių gatvę ar atvirkščiai bandančius pereiti zokniškius ėmėsi medžioti ir policijos pareigūnai.

Baudą sumokėję zokniškis piktinosi dėl to, kad problema sprendžiama necivilizuotai. Pavyzdžiui, ties Zoknių geležinkelio stotimi, Aerouosto gatvėje įrengta autobusų stotelė. Tačiau norint į ją patekti iš Margių gatvės, tenka sukti poros kilometrų lanką, kur ties Bačiūnų gatve įrengta vienintelė perėja per geležinkelį. Kelią trumpinantys žmonės eina per bėgius.

Problema – sena, tačiau ji sprendžiama „paprastuoju būdu”. Atsiųsti pareigūnai valstybės biudžetą papildė baudomis iš zokniškių kišenių.

Beje, jau keliolika metų kalbama, kad reikėtų vėl atidaryti pervažą iš Radviliškio gatvės į Bačiūnų gatvę. Pavyzdžiui, į Rėkyvą skubantys ugniagesiai turi daryti didžiulį lanką.

Apie visa tai panorome pasikalbėti su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” filialo – Šiaulių geležinkelio infrastruktūros vadovais. Tačiau pokalbis telefonu, kurio laukėme beveik parą, gavosi kažkoks keistas...

„Palaukite, sujungsiu su vadovu”, - paprašė ragelyje moteriškas balsas.

„Nežinau, kad Zokniuose būtų vykęs toks reidas, - patikino vyriškas balsas. - Nežinau... Nežinau... Nieko negirdėjau.”

„Ar brangu ir ar labai sudėtinga būtų ties Zoknių geležinkelio stotele įrengti pėsčiųjų tiltą, kad išlipusiems (ir ne tik jiems) nebereikėtų vaikščioti per bėgius?” - klausiame.

„Brangoka. Bet tai jau nebe mano kompetencija. Reikia kreiptis į merą, nes – tai miesto infrastruktūra. Jie (Savivaldybė, - aut. past.) ir finansavimą gauna – tai jų funkcija”, - tikino balsas.

„Argi tai ne geležinkelio infrastruktūra?”

„O aš manau, kad tai yra miestas. Zokniai yra miestas. Policija turi savo planus ir jie neįpareigoti mūsų informuoti”, - paaiškino pašnekovas „kitame laido gale”. O paprašytas prisistatyti, pasakyti vardą, pavardę, pareigas, pasistengė pokalbį baigti: „Ai, aš čia darbuotojas esu, geležinkelių filialo. Turbūt nėra reikšmės, su ko šnekate? Jūs informaciją gavote? Gavote. Tai tiek. Ačiū jums...”

Na, mums dėkoti nėra už ką... O štai reikšmė, su kuo šnekame, matyt, vis dėlto yra: į strateginius bei organizacinius klausimus geriausiai atsakytų viršininkas, į tai, kokiomis priemonėmis geriausia plauti koridorių – valytoja. Šiaip ar taip Šiaulių geležinkelio infrastruktūros vadovui Algirdui Karužiui išeinant iš kabineto reikėtų rakinti duris, idant pasinaudoję jo nebuvimu „pašaliniai” neturėtų galimybės atsiliepti į telefono skambučius...

Po nevaisingo pokalbio su „nežinia kuo”, susisiekėme su Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugos kontrolės skyriaus vedėju Tomu Tatarėliu.

„Kiekvieną mėnesį yra sudaromas Eismo saugos kontrolės skyriaus darbuotojų darbo ir patikrinimų planas. Pagal planą, 2011 metų gruodžio 8 dieną, buvo nustatomi geležinkelių infrastruktūroje esantys pašaliniai asmenys. Patikrinime dalyvavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o Šiaulių geležinkelių infrastruktūros darbuotojai apie patikrinimą informuoti nebuvo. Dėl neteisėto asmenų buvimo geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonų nenustatytose vietose, 2011 metų gruodžio 8 dieną Zoknių geležinkelio stotyje 2 asmenims buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai”, - teigia T. Tatarėlis.

Anot jo, oficialioji 2011 m. ataskaita dar neparengta, o remiantis preliminariais duomenis, pernai šalies geležinkelio infrastruktūroje žuvo 31 ir sužeista 17 piliečių.

 

„Geležinkelio keliai nėra pritaikyti žmonėms vaikščioti, todėl, einant per geležinkelio kelius nenustatytose vietose, kyla nelaimingo atsitikimo rizika. (Žmogus gali paslysti, parkristi ir susižeisti arba būti sužalotas važiuojančių geležinkelio riedmenų, arba net žūti), - teigia T. Tatarėlis.

Jo žodžiais, nuolatos yra atliekami pavojingi technologiniai procesai, skirti nenutrūkstamai geležinkelio transporto veiklai užtikrinti, nuolat vyksta traukinių eismas, yra atliekami manevravimo, vagonų skirstymo, krovinių krovimo, geležinkelio infrastruktūros remonto darbai ir pan. O važiuojančio traukinio stabdymo kelias gali būti 1 kilometras ar daugiau. Paprastai mašinistai ar kiti geležinkelio darbuotojai pašalinius asmenis pamato tik paskutiniuoju momentu.

 

 

Ar baudomis galima išspręsti problemą?.

 

T. Tatarėlis: „Ši problema, mano nuomone, turėtų būti sprendžiama kompleksiškai – turi būti vykdomas visuomenės švietimas bei įrengiamos inžinerinės techninės priemonės, kurios užtikrintų pašalinių asmenų nepatekimą į geležinkelio infrastruktūros objektus (geležinkelio stočių ir pavojingų kelių ruožų aptvėrimas, tiltų ar požeminių perėjų įrengimas, kontrolės priemonių – įrengimas, tokių kaip vaizdo kameros ir pan.) Juk kai norima patekti į kitą upės krantą – ieškoma tilto, niekas „kelio netrumpina“, o kai reikia patekti į kitą geležinkelio kelio pusę – geležinkelis kertamas bet kur”.

 

O kiek kainuotų įrengti pėsčiųjų tilą ties Zoknių stotimi?

 

„Ganėtinai sudėtingas klausimas... Statybos objektų kainos yra labai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo daugybės sąlygų. Galiu tik pateikti pavyzdį – neseniai buvo pastatytas pėsčiųjų tiltas Klaipėdoje, jo ilgis apie 100 metrų, kaina - apie 13 milijonų litų.

 

Finansavimo klausimus dėl naujo tilto statybos esamame geležinkelyje turėtų spręsti savivaldybė, arba bendru susitarimu savivaldybė, Susisiekimo ministerija ir geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šiuo atveju - AB „Lietuvos geležinkeliai“, - teigia T. Tatarėlis.

 

Tačiau sprendžiant iš to, kad keliolika metų nesugebėta net įrengtos pervažos atidaryti, galima daryti išvadą, kad dar ne vienerius metus zokniškiai ir juos persekiojantys pareigūnai žais 'katės ir pelės” žaidimą.