09-02-2015 09

V. Petraitytė negailėjo kritikos tiek miesto valdžiai, tiek verslui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Festivalis „Anima Mundi 2015“ Šiauliuose tęsėsi visą savaitę įsiliedamas ir į savaitgalį vykusių „Šiaulių naktų“ programą. „Anima mundi“ kvietė į atvirus plenerus, meno dirbtuves ir konferencijas, menininkai iš Lietuvos ir užsienio dalijosi savo menu, diskutavo, skaitė viešus pranešimus festivalio metu vykusioje konferencijoje. Festivalio uždarymas Šiauliuose baigėsi kukliu menininkų susibūrimu Dailės galerijoje. O rytoj „Anima Mundi“ duris atvers Tbilisyje, „Carvasla“ galerijoje ir ten truks visą savaitę. Kai ko čia buvo pasigesta...

Pasigedo šiauliečių susidomėjimo
Panašu, kad festivalio koordinatorė Zita Vilutytė buvo patenkinta įvykusiu festivaliu, tačiau vengė vertinti kai kuriuos jo niuansus. Pasak jos, šiauliečiai mažai domėjosi konferencija, kol kas aktyvūs buvo tik patys menininkai – gal dėl to, kad festivalis jaunas ir nėra tvirtų tradicijų. Tačiau laukia dideli planai, dideli darbai.
„Kitas mūsų žingsnis – turime susitvarkyti su manifestu, jį pasirašyti, taip pat mūsų tarptautinės menininkų asociacijos kūrimas, tai čia bus didžiulis darbas. Ir toliau – žiūrėsime“, – šypsosi Z. Vilutytė. Manifestas bus peržiūrėtas ir pasirašytas Gruzijoje paskutinę festivalio dieną. Menininkai Dailės galerijoje pasirodė gan vieniši – iškilmingų išlydėtuvių nebūta, paprasčiausiai nukabinti darbai, atokvėpis, paskutiniai pašnekesiai. „Užsibrėžta padaryti dar daugiau ir tikrai eiti į priekį“, – patikino Z. Vilutytė.

Per festivalį – tiltai į pasaulį, bet...
Regis, iš miesto valdžios ir vietinio verslo tiek festivalio organizatoriai, tiek dalyviai tikėjosi daugiau. Tapytoja iš Klaipėdos Vitalija Petraitytė teigė, kad šis festivalis mažiau susijęs su menininkų profesionalumu. „Kalbėkime apie altruizmą: kaip žmonės susirenka iš visų pasaulio šalių, draugiški žmonės ir už savo pinigus gyvena ir maitinasi, ir tiesiog bendrauja per meną. Jeigu kalbėtume apie pačius darbus, kuriuos mačiau parodoje, kiekviena šalis turi savo kriterijus ir galimybių suvežti galbūt geriausių darbų, ką menininkai savo gyvenime padarė geriausiai, gal tiesiog nebuvo“, – sakė tapytoja.
Panašu, kad V. Petraitytė buvo vienintelė festivalio dalyvė, išsakiusi daug kritikos ir festivalio metu dar vykusioje vienoje iš radijo laidų. „Kritikos išsakiau miesto valdžiai. Iš pradžių tikrai nežinojau, pamaniau, kad man, kaip lietuvei, atvykusiai iš Klaipėdos, nieko nekompensuos. Nėra nei kur gyventi, nebuvo maitinimo, tai patys susinešdavome maistą, nes dienotvarkė buvo labai įtempta. O kritika tokia – negalima taip elgtis, kai Savivaldybės atstovai pasikviečia mus į savo salę, filmuojasi, darosi sau reklamą ir neprisideda nei vienu litu“, – sakė tapytoja, pridurdama, kad menininkai iš užsienio nesulaukė bent jau kuklių dovanėlių.
Važinėjanti po tarptautinius plenerus V. Petraitytė nesuprato, kodėl šituo projektu nesusidomėjo Šiaulių verslininkai. „Juk jis vyksta ne pirmus metus, kodėl, pavyzdžiui, negali skirti viešbučio už paveikslą: aš gyvenu savaitę ir palieku paveikslą. Tai privačiuose pleneruose taip vyksta. Pavyzdžiui, važiuosiu į Druskininkus: keturių žvaigždučių viešbučio už dešimt dienų paliksime du nedidelius paveikslus“, – paaiškino menininkė.

 

 
Straipsnių peržiūros
94494163
Į viršų