
Darbuotojams vis dar kyla klausimų dėl darbo. Jie nori žinoti, ar privalo dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Kokio atlygio gali tikėtis už viršvalandžius bei darbą nakties metu. Domisi, kokios sankcijos taikomos darbdaviui už laiku ar visai nesumokėtą atlyginimą. Taip pat žmonės dažniau skundžiasi dėl pažeistų savo, kaip darbuotojo, teisių.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
Ne visi skundai pasitvirtina
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad per šių metų pirmą pusmetį gauta apie 2,3 tūkst. skundų ir pranešimų. Išnagrinėjus gautus skundus, daugiau nei pusė juose keltų klausimų nepasitvirtino.
Daugiausiai skundų sulaukta dėl nelegalaus darbo, laiku neišmokėto atlyginimo. Darbo ginčų komisijos prie VDI teritorinių skyrių šiais metais gavo 2,5 tūkst. prašymų. Darbdaviai kreipėsi į darbo ginčų komisijas prašydami priteisti iš darbuotojo materialinės žalos atlyginimą. Kiek mažiau buvo darbuotojų, nesutinkančių su drausminės nuobaudos skyrimu.
Darbo ginčų komisijų sprendimais per pusmetį priteista išieškotina darbuotojams priklausanti 1,6 mln. eurų suma ir iš darbuotojų ieškotina žalos atlyginimo 32 tūkst. eurų suma.
Skundžiasi nebūtinai tik nepagrįstai
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad daugiau nei pusė gautų skundų nepasitvirtino nebūtinai todėl, kad gyventojai skundžiasi nepagrįstai.
„Galbūt jie tai daro, nes nežino įstatymų. Mano, kad turėtų būti elgiamasi vienaip, bet iš tiesų įstatymas reglamentuoja kitaip“, – galimą priežastį įvardija I. Janukevičienė.
Anot specialistės, dėl nelegalaus darbo dažniausiai problemos kyla tada, kai darbdavys nelegaliai įdarbina asmenį ir nesumoka už atliktą darbą. Tuomet darbuotojas kreipiasi į VDI, kad dirbo nelegaliai ir su juo neatsiskaityta.
Dėl nelegalaus darbo nukenčia visi
Darbuotojai turėtų žinoti, kad dirbant nelegaliai atsakomybė tenka asmeniui, kuris darbuotoją pasamdė nelegaliai. T. y. juridiniam asmeniui – jeigu tai įmonė ir fiziniam – jei tai fizinis asmuo.
Kadangi nelegalus darbas draudžiamas, o darbas turi būti tinkamai įformintas, pirmiausia turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie asmens įdarbinimą pranešama „Sodrai“.
„Sudaryti darbo sutartį privaloma. Darbo sutartyje nurodomos visos sąlygos, kuriomis darbuotojas įsipareigoja dirbti, darbo užmokestis, funkcijos, darbo vieta ir t. t. Tuomet darbuotojui aišku, ką ir kokiomis sąlygomis jis turės dirbti, taip pat sužino, kokių funkcijų gali tikėtis iš darbdavio. Taip įforminami darbo santykiai tarp šalių“, – paaiškina I. Janukevičienė.
Ne visada atlyginimą išmoka laiku
Nuo 2013 metų prie valstybinės darbo inspekcijos įsikūrė nauja institucija – Darbo ginčų komisija, todėl visi skundai dėl laiku nesumokėto atlyginimo pirmiausia patenka ten.
Jeigu darbdavys su darbuotoju galutinai neatsiskaito, reikėtų iš karto apie tai informuoti. Darbo sutartyje nustatomi terminai, kuriomis dienomis turi būti mokamas darbo užmokestis.
Paprastai jis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį arba darbuotojo raštišku prašymu, vieną kartą per mėnesį, bet ne rečiau. Jeigu darbdavys nesumoka laiku, tai jau yra pažeidimas.
Apie pažeidimą reikėtų pranešti, nes darbdavys privalo mokėti taip, kaip nustatyta darbo sutartyje.
Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas gali užtraukti administracinę atsakomybę, dėl to darbdavys turės sumokėti baudą.
„Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą, priima sprendimą, kuris turi vykdomojo rašto galią. Todėl jeigu priimamas sprendimas, kad darbdavys neįvykdė savo prievolės ir nesumokėjo atlyginimo, darbuotojas turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo“, – akcentuoja Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Anot specialistės, savo teises ginti būtina, nes jeigu žmogus to nedarys, tuomet niekas jam ir nepadės. Reikia aktyviau kovoti už savo teises ir kreiptis į atitinkamas institucijas įstatymo nustatyta tvarka.



