Gyventojai vis dažniau skundžiasi, kad eurui tapus nacionaline šalies valiuta prekių ir paslaugų kainos išaugo. Pavyzdžiui, šiauliečiai pastebi, kad labiausiai pabrango sezoniniai produktai, viešojo maitinimo, kirpyklų paslaugos. Tuo tarpu ekonomistai toliau tvirtina, jog kainos padidėjo tik galimai. Esą faktą, jog išleidžiame daugiau, reikėtų sieti su kitais veiksniais. Pasirodo, mūsų piniginės plonėja, nes vis dar nemokame tiksliai konvertuoti eurų į litus, o eurų centus mintyse laikome litų centais. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Konvertuodami per daug apvaliname
Remiantis vieno banko prieš euro įvedimą (gruodžio mėnesį) ir po euro įvedimo (gegužės mėnesį) atliktos apklausos rezultatais, galima teigti, kad gyventojai konvertuodami eurus į litus yra tikslesni, bet vis dar skaičiuodami suklysta.
„Pastebime, kad yra tokių, kurie skaičiuoja tik eurais. Vis dėlto didelė dalis žmonių kainas vertina perskaičiuodami į litus. Ypač jeigu tai yra iki tol nepirktos prekės“, – „Šiaulių naujienoms“ sako banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Nepriklausomai nuo to, ar skaičiuojame eurais, ar litais, vis dar suklystame nurodydami prekių kainas. Kai ateiname į parduotuvę, daugelis sau mintyse esame nusibrėžę, kokią sumą šiandien galime išleisti. Tačiau kartais nustatytą ribą viršijame, nes kainas dauginame ne iš 3,45, bet iš trijų ar keturių.
Jeigu suapvalinome į didesnę pusę, kyla pavojus, jog išleisime daugiau pinigų, nei būtumėme išleidę, kai dar cirkuliavo litas.

Kainos galimai pakilo
Ar išleidžiame daugiau, nes nemokame apsiskaičiuoti prekių ir paslaugų kainų? O tai, kad už kai kurias prekes mokame brangiau, neturi jokios reikšmės?
Ekonomistė sako, kad į šį klausimą tiksliai atsakyti neįmanoma. Vis dėlto pripažįsta, kad svarbios abi priežastys.
„Išleidžiame daugiau nebūtinai tik dėl galimai padidėjusių kainų. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau dovanodavome piniginę dovaną, kurios vertė siekdavo 50 litų, tai dabar turėtumėme dovanoti 15 eurų. Tačiau kai kurie sako, kad 15 eurų nei šis nei tas, todėl dovanoja – 20. Šioje srityje kainų niekas nepakėlė, tiesiog banknotai atrodo kitaip“, – pateikia pavyzdį finansų ekspertė.
Aišku, vartojimo elgsenai įtakos turi ir didesnės kainos. J. Varanauskienės teigimu, pirkėjams sužinojus apie didesnes kitų panašių prekių kainas, pigesnių prekių kainos gali pasirodyti santykinai mažesnės, dėl to patrauklesnės. Tai gali tapti paskata šių prekių pirkti ir pinigų išleisti daugiau.
Tad jeigu kainos taip ženkliai nepakilo, tai kodėl gyventojai mano, kad už prekes moka daugiau? Specialistės nuomone, taip atsitiko, nes iki euro įvedimo gyventojai tikėjosi kainų augimo, todėl dabar ir atkreipia dėmesį tik į tuos atvejus, kai kaina iš tiesų padidėjo, o pavyzdžiui, atpigusių prekių nepastebi. Arba jeigu dienos pietūs pabrango vienoje kavinėje, akcentuoja, jog maistas pabrango visose Lietuvos maitinimo įstaigose, nors taip iš tiesų nėra.

Vyresni apsiskaičiuoja tiksliau
Dar prieš įvedant eurą buvo manoma, kad jaunuoliai prie eurų pripras greičiau nei vyresnio amžiaus žmonės. Galbūt jiems iš tiesų nebuvo taip sunku atsisveikinti su litu, tačiau ekonomistė pateikia stebinantį faktą, kad būtent jauni asmenys nemoka nusistatyti tikslios pirkinio vertės. Kainas eurais geriau perprato senjorai ir tie, kas atidžiau stebi savo išlaidas.
Remiantis apklausos duomenimis, praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo datos, dėl kainų eurais daugiausiai painiavos jauniausiems – 15 – 19 metų gyventojams. Tuo tarpu vyresniems negu 60 metų žmonėms pradėjus atsiskaityti nauja valiuta kainos eurais pasidarė aiškesnės.
„Kai gyventojų paprašėme nurodyti konkrečių prekių kainas, pastebėjome, kad vyresni žmonės buvo tikslesni. Tuo tarpu jauni žmonės nebuvo tokie tikslūs. Viena vertus, tai gali reikšti, jog jaunuoliai vis dar skaičiuoja litais arba ne euro centų dalimis, bet eurais. Todėl jaunuoliams tikimybė išleisti daugiau pinigų yra didesnė“, – išskiria pašnekovė. Akivaizdu, kad jaunuoliams reikėtų pasimokyti iš vyresnių ir kruopščiau planuoti savo pirkinius.

Siūlo atsiskaityti mokėjimo kortele
Jeigu žmonės nepažįsta euro monetų arba bijo, kad vietoj vieno euro paduos du ir pan., patartina naudotis mokėjimo kortele. Tokiu būdu pavyks išvengti kylančių problemų.
Pavyzdžiui, jeigu pardavėja mums grąžina kelis euro centus, neretai esame linkę juos palikti. Arba jeigu pietaujame kavinėje vietoj vieno lito paliekame vieną eurą arbatpinigių. Tuo tarpu jeigu atsiskaitinėtumėme kortele, to nenutiktų ir mes sutaupytumėme.
Nenorintys atsiskaityti mokėjimo kortele teigia, kad tuomet nežino, kiek pinigų turi savo sąskaitoje, ir nejaučia, kiek pinigų išleidžia.
Ekonomistė šiam teiginiui prieštarauja: „Manau, pagrindinė mokėjimo kortelės nauda yra ta, kad taip fiksuojamos visos atliktos operacijos, atsiskaitymai. Prisijungę prie elektroninės bankininkystės ar priėję prie bankomato, galime tiksliai pamatyti, kiek pinigų išleidome. Tokiu būdu labiau kontroliuojame savo išlaidas.“

Rekomenduoja pildyti išlaidų žurnalą
Tad ką reikia žinoti ir ką daryti siekiant išleisti mažiau bei pagaliau priprasti prie euro? Finansų ekspertė atsako, kad laikui bėgant patys nepajusime, kaip pamiršime litus ir priprasime prie euro.
Vis dėlto iki metų galo, ypač perkant ne kasdienines prekes, dar išliks grėsmė apsiskaičiuoti ir pinigų išleisti daugiau.
Anot J. Varanauskienės, mums kiša koją ir įprotis spaudžiant laikui griebti pirmiausia pasitaikiusią prekę, prieš tai neatlikus tikslių skaičiavimų. Todėl pirmiausia reikėtų apskaičiuoti ir įvertinti kainą už prekę – ji mums priimtina ar ne. Be to, patartina brangesnes ir daugiau prekių pirkti tik tada, jei mūsų pajamos padidėjo, o ne todėl, kad pasikeitė valiuta.
Grėsmės išleisti daugiau išvengsime, jei atidžiau skaičiuosime, mintyse prekių nebranginsime ir nesiorientuosime į suapvalintas kainas, euro centų nelaikysime litų centais, pildysime išlaidų žurnalą bei seksime savo išlaidas.

Euras – naudingiausias verslininkams
„Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kad Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ direktorius Kęstutis Kupšys teigia, jog euro įvedimas sukūrė naudos ir problemų tiek verslininkams, tiek vartotojams.
Sąžiningi verslininkai džiaugiasi lengvesniais santykiais su tiekėjais Europoje, aiškesne kainodara, lengvesniu kainų palyginimu dirbant su tiekėjais. Be to, jiems lengviau parduoti savo prekę pro šalį važiuojančiam turistui, kurio kišenėje yra eurai, ne litai.
Tačiau gali būti, kad nemažai verslininkų ypač iš smulkesnių įmonių pasinaudojo euro įvedimu kaip galimybe šiek tiek kilstelėti kainą. Džiugu tik dėl to, kad šis reiškinys nėra masinis.
Bėda ta, kad dabar, kai nebeliko reikalavimo kainas rašyti ir litais, ir eurais, verslininkai gali dar labiau suįžūlėti. Siekiant to išvengti vartotojai vis dar raginami apie nesąžiningas kainas pranešti atitinkančioms institucijoms.

Sako, kad laikui bėgant prie euro pripras
Ką mano apie atsiskaitymą eurais klausiame ir šiauliečių. Dauguma jų pritaria, kad kainos iš tiesų padidėjo. Tačiau dėl to nepanikuoja bei tiesiog stengiasi susitaikyti su esama situacija.
„Euras patogus tik tiems, kurie gyvena geriau, uždirba daugiau ir keliauja po užsienio šalis. Tuomet jiems pinigų keisti nebereikia. O mes, vargšai žmogeliai, su savo mažiausiais atlyginimais Europoje, dabar tik keliame gailestį. Belieka tikėtis, kad ateityje už darbą mums mokės daugiau“, – viliasi Genovaitė.
Agnė atvirauja, kad euro įvedimui nesipriešino ir dabar dėl to jai nekyla jokių sunkumų: „Aišku, tenka šiek tiek pataupyti. Nebesilankau kirpykloje taip dažnai, kaip anksčiau. Atidžiai stebiu kainas, stengiuosi jas tiksliai konvertuoti į litus.“
Tuo tarpu Andrius pripažino, jog pirmieji mėnesiai buvo iš tiesų sunkūs: „Vengiau atsiskaitinėti grynaisiais, už prekes atsiskaičiau ir dabar atsiskaitau mokėjimo kortele. Praktiškai grynųjų eurų nesu matęs, todėl net nežinau, kaip visi banknotai atrodo. Pinigų kortelėje nepritrūksta, matyt, moku gyventi.“
Dauguma gyventojų prieš priimdami sprendimą pirkti, prekių ir paslaugų kainas vis dar perskaičiuoja į litus.