A. Lupeika: „Mes visi norime, kad verslas būtų skaidrus, kad būtų konkurencija, žemos kainos, tačiau nelegalų darbą naudojantis darbdavys praktiškai iškreipia visos verslo struktūras.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Vakar Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) vyko susitikimas, kurio metu aptartos nelegalaus darbo aktualijos, tendencijos Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje bei nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, jų padariniai.
Daugiausiai nelegalų - statybų sektoriuje
Lietuvoje per pastaruosius metus nustatomų neteisėtai dirbusių asmenų skaičius išaugo trigubai: nuo 575 asmenų 2009 m. iki daugiau nei 1,5 tūkst. 2012 m. Šiaulių apskrityje pernai tokių asmenų nustatyta 174, per 10 šių metų mėnesių – 128.
Daugiausiai neteisėtai dirbančių asmenų nustatoma statyboje (30 – 50 proc. visų nustatytų neteisėtai dirbančių asmenų), žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklių transporto priemonių remonte, apdirbamojoje gamyboje.
Nelegalus darbas turi neigiamas pasekmes tiek pačiam darbuotojui, tiek darbdaviui. Slepiant mokesčius nelegaliai dirbančiam darbuotojui neapskaitoma normali veikla, nemokamas atlyginimas, nėra sudaromos sąlygos gauti pensiją, socialinį draudimą. Susižalojęs toks asmuo negauna jokių socialinių garantijų ar paramos iš valstybės.
„Mokesčių mokėjimas yra šventa pareiga, toks žmogus tiek savo šeimoje, tiek bendroje aplinkoje yra laikomas nusikaltėliu. Mes visi norime, kad verslas būtų skaidrus, kad būtų konkurencija, žemos kainos, tačiau nelegalų darbą naudojantis darbdavys praktiškai iškreipia visos verslo struktūras. Dirbtinai sumažina kainas, kurios turi bendrą lygį, todėl kitos įmonės negali su ja konkuruoti, tampa neatsakingas už atitinkamą kokybę“, - susitikime sakė LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika.
Nuo 2011 m. pastebima tendencija, jog mažėja klasikinio nelegalaus darbo, t. y. nesudarius darbo sutarties ir nepranešus „Sodrai“, tačiau auga slepiamo darbo laiko atvejų skaičius.
Darbdaviai pradeda gudrauti: vienai valandai ar dviem žmogų įdarbina oficialiai, nors iš tiesų jis dirba 8 ir daugiau valandų. Tai subtilesnis mokesčių slėpimas, per kurį atsiranda niuansų, kuriuos sunku įžvelgti tiek darbuotojui, tiek valstybei.
Dažniausiai susižaloja statybininkai
Šiaulių apskrities įmonėse pernai žuvo 5 žmonės, sunkiai sužalotų 15. Sunkiai ir mirtinai darbe susižalojo darbuotojai šių ekonominės veiklos rūšių įmonėse: statyboje – 4, iš kurių vienas žuvo, apdirbamojoje pramonėje ir prekyboje po – 4, transporte – 3, iš kurių 1 žuvo, žemės ūkio – 2, po 1 darbuotoją žuvo medienos ruošos įmonėje, nekilnojamojo turto operacijų įmonėje, švietimo įstaigoje. Šiais metai preliminariais duomenimis, įvyko 5 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, sunkiai sužalota 12 darbuotojų.
Pavaduotojo Arūno Lupeikos teigimu, kol nesugebėsime paveikti darbdavio sąmoningumo, supratimo, kad žmogus yra neįkainojama vertybė, o ne tik asmuo, atnešantis aukso kiaušinius, tol niekas nepasikeis. Darbdavys, nesuteikdamas darbuotojui reikalingų priemonių, praktiškai pasiunčia jį myriop. Tačiau ir pats darbuotojas ne visada sugeba apsisaugoti. Pavyzdžiui, darbo vietoje jis nedėvi apsauginio šalmo, apraišų ir nesupranta, kam to reikia.
„Žmonės patys nesisaugo. Kiek esame nagrinėję ir analizavę nelaimingus atsitikimus, praktiškai visų jų būtų įmanoma išvengti, jeigu darbuotojas nors šiek tiek labiau pasirūpintų savimi. Asmuo galvoja, kad jam nieko neatsitiks, kitam gal, bet jam niekada, tačiau gyvenimas rodo ką kita“, - pabrėžė A. Lupeika.
Dažniausiai susižalojama pačiam darbuotojui ar daiktams, ruošiniams, kroviniams nukritus iš aukščio ar jiems nuvirtus. Tokie nelaimingi atsitikimai įvyksta atliekant statybos bei pakrovimo, iškrovimo darbus. Dažniausios nelaimių darbe priežastys: netinkamai organizuoti ir vykdyti pavojingi darbai, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, privalomų instrukcijų vykdymo reikalavimų nesilaikymas.
Pagrindinė priežastis - neblaivumas
Neblaivumo problema grįžta. Alkoholio vartojimas darbo vietoje yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių įvyksta daugiau nelaimingų atsitikimų, pasibaigiančių net mirtimi.
„Darbininkas turi vienkiemio sindromą. Galvoja, kad jam nieko neatsitiks, tačiau nepagalvoja, kiek būdamas neblaivus padarys problemų kitiems. Jeigu asmuo susižalojo, reikia ieškoti pamainos, kito žmogaus, tuomet sustoja darbo organizavimas, atitinkamai sumažėja pelningumas, o atlyginimą nori gauti visi. Veikdamas žmogus galvoja, kad gyvenime yra vienas, tačiau taip nebūna“, - išskyrė A. Lupeika.
Šiaulių apskrityje pernai kas ketvirtas iš sunkiai ir mirtinai darbe susižalojusiųjų buvo neblaivūs. Šiemet iš 12 ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe kas 2 atvejais nukentėjusieji nelaimės metu buvo neblaivūs – abu žemės ūkio darbininkai.
