Pirmadienį dalis Šiaulių miesto valdžios išskubėjo į Klaipėdą apžiūrėti tenykščio Kultūros fabriko. Buvo tikimasi, kad šis projektas galės tapti kelrode žvaigžde skandalingajam Šiaulių menų inkubatoriui. Deja, net po susitikimo valdžios atstovai grįžo pesimistinės nuotaikos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ, Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Šiauliuose likusi valdžios dalis spaudos konferencijoje atvirai prabilo, kad Šiaulių menų inkubatorių gali tekti „užlenkti“. Nebent nuo darbų grafiko smarkiai atsiliekantiems bendrovės „Meba“ darbininkams į pagalbą atskubėtų Klaipėdos bendrovė „Konsolė“.

Kelią sunkiai skynėsi ir Klaipėdos fabrikas
„Mūsų krašte Menų inkubatorius yra kaip gili žaizda, kurią būtina išoperuoti. Sklando mintis, kad jo neturėtų būti, nes objekto statyba pernelyg politizuota. Todėl į Klaipėdos Kultūros fabriką žiūrime kaip į kelrodę žvaigždę ir norime pasimokyti iš jūsų klaidų“, - tokiais žodžiais susitikimą Klaipėdoje pradėjo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė Raimonda Laužikienė suskubo raminti, esą Šiauliai ne vieninteliai, kurie susidūrė su problemomis – Kultūros fabriko istorija taip pat ne rožėmis klota. „Kiekvienas naujas, neįprastas statinys, iššaukia įvairių reakcijų ir nuomonių. Mes pakankamai normaliai reagavome į pasipriešinimą ir kilusias diskusijas. Kritiką išklausėme, tačiau turėjome ir savo poziciją, kurią pavyko atlaikyti. Dabar bandysime įrodyti, kad ji buvo optimali ir teisinga“, - sakė R. Laužikienė.
Klaipėdos kultūros fabriko projekto pradžia galima laikyti 2001 m., kai tabako gamykla seną pastatą už vieną litą pardavė Klaipėdos miesto savivaldybei. Nuo 2001 m. iki 2007 m. vyko tik parengiamieji darbai. Per likusius septynerius metus vyko aktyvus projekto įgyvendinimas: statybos ir projektavimas. Iš viso tam, kad Kultūros fabrikas išdygtų mieste, prireikė 13 metų. 4 tūkst. kvadratinių metrų statybai skirta 13 mln. litų. Penkių aukštų pastate įrengta daugiafunkcinė scenos menų salė, kino salė, universali konferencijų ir renginių, repeticijų ir renginių salės, rezidentų studijos ir biurai.

Menininkas – kūrėjas, ne pardavėjas
Kaip žinia, menų inkubatoriuose siekiama naudojantis turima infrastruktūra sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime bei prisidėti prie kultūrinio paveldo išsaugojimo. Nors inkubatorių egzistavimas neįsivaizduojamas be valstybės paramos, jų rezidentai turi patys išlaikyti jiems suteikiamas kūrybines erdves užsiimdami komercine veikla.
„Objektą pavadinome Kultūros fabriku, nes tai platesnė sąvoka nei menas, be to, po savo stogu priglaudžiame ir kūrybinius verslus. Objekto pagrindinė misija - suteikti kūrybos ir darbo vietą kuriančiam asmeniui, kurio veikla gali būti susijusi su verslu. Tačiau svarbu suvokti, kad menininkas pas mus yra kūrėjas, ne pardavėjas“, - pabrėžė R. Laužikienė.
Centro vadovės teigimu, Kultūros fabrike rezidentai, kurie dar tik planuoja čia įsikurti, daugiausia domisi tokiomis veiklomis kaip scenos menas, kinas ir videomenas, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, dizainas, urbanistika, fotografija. Galimi Kultūros fabriko rezidentai -jaunuoliai iki 25 metų.

„Užlenktų“ rangovą – „užlenktų“ ir Menų inkubatorių
Po apsilankymo paaiškėjo, kad Klaipėdos „Kultūros fabrikas“ Šiauliams kelrode žvaigžde netaps. Nors klaipėdiečiai ir turėjo panašių problemų dėl rangovo, tačiau turėjo daug daugiau galimybių ir i laiko. Tuo metu Šiaulių menų inkubatoriui skirta Europos Sąjungos parama baigiasi jau kitų metų spalį.
Nors terminai spaudžia, bendrovės „Meba“ darbininkai smarkiai atsilieka nuo darbų grafiko. Pastarieji buvo įsipareigoję iki gruodžio 15 dienos uždengti stogą, tačiau kol kas jokių rezultatų nematyti. „Jei artimiausiu metu situacija nepasikeis, Tarybai teks kelti klausimą dėl rangovo pakeitimo. Objekto ateitis problemiška. Šviesos tunelio gale nematyti“, - pripažino J. Sartauskas.
Jam antrino Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas, tikindamas, kad šiuo metu situacija dėl rangovo – beveik beviltiška. „Šiaip reikėtų nutraukinėti tą sutartį. Aš jau minėjau, kad pritariu sutarties nutraukimui, tačiau iš kitos pusės, pats ginu juos ir raginu to nedaryti, nes jie dar dirba. Nutraukus sutartį, jie gautų baudas ir taptų finansiškai neįgalūs. „Konsolė“ gal ir ateitų, jeigu nebūtų piniginių lubų uždėta. Tikimybės, kad atsirastų visai naujas rangovas, beveik nėra. Žodžiu, „užlenktume“ Menų inkubatorių ir „Mebą“ vienu metu“, – teigė jis, pridurdamas, kad dėl šios priežasties ir tempiama guma.

Klaipėdiečiai pagalbos rankos neištiesia
R. Kančausko nuomone, didžiausia problema, kad daugiau nei 8 milijonų litų vertės projekte nėra numatytas lėšų mokėjimas avansu. Esą jei konkursą būtų laimėjusi finansiškai stipri įmonė, tokių problemų nebūtų kilę. Tačiau „Meba“, jo teigimu, finansiškai neįgali, todėl nėra kaip nupirkti medžiagų, nėra kaip pasamdyti gerų darbuotojų.
Dabar vienintelė viltis – Klaipėdos bendrovė „Konsolė“. Nors administracijos direktoriaus pavaduotojas jau nuo rugpjūčio mėnesio bando prikalbinti klaipėdiečius padėti šiauliečiams, šie į pagalbą neateina. „Aš vis tikėjausi, kad ta „Konsolė“ dar pasijungs. Jie anksčiau kartas nuo karto pas mus atvažiuodavo. Paskui net nebevažiavo. Tai pats važiavau pas juos, bandžiau prikalbinti, bet...“ – pasakojo R. Kančauskas.
Pastarasis pasiūlė pagalbos ieškoti ir pačiai „Mebai“: „Sakiau, kalbėkit su „Konsole“. Jeigu jūs atidarysite savo piniginę ir atiduosite kažkiek tų pinigėlių, kuriuos užaktavote avansu į priekį, tada gal pavyks susitarti. Bet ar pavyks, neaišku“, – teigė jis.
R. Kančauskas, paklaustas, kodėl klaipėdiečiai, kurie pagal jungtinės veiklos sutartį įsipareigojo atlikti 40 proc. darbų, taip lengvai nusiplovė rankas, aiškino, kad tokia ten ir sutartis. Esą jokie konkretūs darbai joje nėra įvardyti. Maža to, klaipėdiečiai nedavė jokio laidavimo. „Aišku, aš nesakau, kad jie visai sausi išeis. Kažkiek gali būti. Bet...“ – sakė jis, pridurdamas, kad šiuo metu Menų inkubatorius – lyg tiksinti bomba. Jeigu į šį „žaidimą“ neįsitrauks „Konsolė“, objekto statybos sustos. Tokiu atveju nuplauks ir Europos Sąjungos lėšos. Miesto valdžiai lėšų teks ieškoti skylėtame biudžete.
Nepaisant to, Šiaulių miesto meras nepraranda vilties, kad Šiauliuose Menų inkubatorius anksčiau ar vėliau vis tiek bus. „Visada sakiau ir sakysiu, kad Šiauliai turi turėti viską, ką turi didmiesčiai. Vilnius, Klaipėda, net Telšiai ir Anykščiai savo menų inkubatorius turi. Šiauliai tam irgi turi visas prielaidas. Problema ta, kad politikai nebuvo vieningi, o statybininkai nesugeba laiku įgyvendinti projekto“, - pabrėžė J. Sartauskas.