Nors nuo praėjusių metų savivaldybėms buvo pavesta kontroliuoti, ar daugiabučių namų bendrijų pirmininkai nepažeidinėja įstatymų ir neskriaudžia gyventojų, tačiau panašu, kad bendrijose ir toliau karaliauja netvarka, o pirmininkai jaučiasi tarsi nebaudžiami viešpačiai. Apie tai liudija į redakciją pagalbos ateinančių gyventojų pasakojimai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Egidijus BALČIŪNAS
Bendrijoje gera gyventi tik jos pirmininkui
Lyros gatvės daugiabutyje gyvenanti Birutė Kymantienė sakė su džiaugsmu pritarusi, kai kažkuris iš kaimynų pasiūlė jų daugiabučiame name steigti bendriją. „Sakė, kad bus mažesni mokesčiai, patys šeimininkausim, kaip norėsim. Bet dabar matau, kad mūsų name šeimininkauja tik bendrijos pirmininkas su keliais savo draugeliais, o paprasti gyventojai esame durniaus vietoje. O užsukusi pas kaimyniniame daugiabutyje, kurį prižiūri daugiabučius administruojanti įmonė, gyvenančią pažįstamą visai neseniai išsiaiškinau, kad ir mokesčiai pas mus didesni. Kur tai matyta! Kam tada iš viso reikėjo tos bendrijos?“ – sielojasi moteris.
Pašnekovė sako viena gyvenanti vieno kambario bute, o namo bendrijos pirmininko atlyginimui kas mėnesį moka po 5 eurus ir 40 centų. „Mano pažįstama iš gretimo daugiabučio turi dviejų kambarių butą, o daugiabutį administruojančiai įmonei per mėnesį sumoka beveik dvigubai mažiau už mane – vos 3 eurus ir 20 centų administravimo išlaidų. Ar tai normalu? Ir žinokit, mūsų bendrijos pirmininkas jau užsimena, kad nori pasididinti sau atlyginimą. Ir pasididins, o mes visi mokėsim, nes kaimynai tylūs, nenori pyktis“, – atsidūsta B. Kymantienė, rodydama apmokėjimo kvitus.
Moteriai labiausiai keista dėl to, kad ji, gyvenanti vieno kambario bute, bendrijos pirmininko atlyginimui sumoka lygiai tiek pat, kaip ir kaimynai, turintys trijų kambarių butus. „Pirmininkas, pats turintis didelį butą, mums įvedė lygiavą: nesvarbu, ar tu gyveni mažame bute, ar turi erdvius namus, vis tiek moki 5 eurus ir 40 centų. Mano sūnus, dirbantis juristu, sako, kad tai neteisėta, nes visi mokesčiai turi būti skaičiuojami pagal buto kvadratūrą ir aš turėčiau mokėti mažiau. Buvau nuėjusi į savivaldybę, bet ten man susidarė įspūdis, kad niekas nenori per daug kištis, esą tai bendrijos vidaus reikalas, patys ir aiškinkitės“, – kalba šiaulietė.
Teismas grąžins permokėtus mokesčius
Situaciją sutiko pakomentuoti Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Išgirdęs, kad bendrijos pirmininkas mokesčius skaičiuoja ne pagal buto kvadratūrą, o visiems butams vienodai, pašnekovas žodžių į vatą nevyniojo: „Pirma, toks pirmininkas neskaito teisės aktų ir jų nežino. Antra, bendrijos pirmininkas turbūt pats turi didelį butą ir pažeidžia įstatymą. Aišku, kad tai yra didžiulis pažeidimas. Jeigu žmogus, gyvenantis vieno kambario bute, kreipsis į teismą dėl neteisėtai skaičiuojamų mokesčių ir dėl jų perskaičiavimo, jam turės būti sugrąžinti permokėti pinigai, o didieji butai turės primokėti, bet pirmininką tada jie pakars. Tai yra didelis didelis pažeidimas.“
Pasak prezidento, žmogus gali ir raštu kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kuris turi teisę sudaryti komisiją. Ši komisija patikrins bendrijos pirmininko veiklą, gali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir turi teisę pirmininką nubausti bauda. „Nuo praėjusių metų pagal Savivaldos įstatymą savivaldybė turi prievolę kontroliuoti, kaip namų valdytojai vykdo savo funkcijas. Iki to laiko bendrijų nekontroliavo niekas, todėl galėdavo durniuoti...“ – neslepia Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
Pasak jo, visi bendrijos mokesčiai gyventojams turi būti skaičiuojami proporcingai jo daliai bendroje nuosavybėje. Tas, kuris turtingesnis, – turi mokėti daugiau. „Turto mes niekaip kitaip negalim apskaičiuoti, išskyrus tai, kiek aš to turto valdau. Buto plotas nesikeičia bėgant metams, pagal šią konstantą mes labai lengvai galim paskaičiuoti įmokas. O vienodai mokėti draudžia įstatymas, nes valstybė numato principus, kaip mes turime išlaikyti savo turtą“, – aiškina J. Antanaitis.
Žalą turės atlyginti bendrijos pirmininkas ir valdyba
O jeigu visi gyventojai šimtu procentų sutinka mokėti vienodas įmokas? – teiraujamės pašnekovo.
„Čia primena Lavrentijaus Berijos metodą: nėra žmogaus – nėra problemos. Nėra skundo – nėra problemos. Jeigu visi tyli, tai kas gali sužinoti iš šono, kad yra pažeidžiami įstatymai? Bet net jeigu ir niekas nežino, tai vis tiek yra įstatymo pažeidimas, todėl tokių dalykų bendrijose negali būti. Jeigu visi gyventojai šimtu procentų yra asilai, tai ir tie, kurie turi 32 kvadratinių metrų butą, ir tie, kurie turi 111 kvadratinių, moka po lygiai. O tai reiškia, kad mažųjų butų savininkai yra apgaudinėjami. Jeigu jie tyli, tai juk neateis policininkas ir nepatikrins, kaip jie moka. Juk turi tas pažeidimas kažkaip išlįsti į paviršių. Tai yra baisiai negražu“, – sako Lietuvos būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis.
Pašnekovas juokauja, kad žmonės gali daryti bet ką, netgi nuodingus grybus valgyti, bet tik vieną kartą gyvenime: „Ir šiuo atveju bendrijos pirmininkas gali smarkiai nudegti, jeigu žmogus dėl neteisingų mokėjimų kreipiasi į savivaldybę, o jeigu savivaldybė mokesčių neatstato – tada į teismą. Teismas priteisia visus nuostolius, kuriuos žmogus patyrė. Bet nuostoliai yra išskaičiuojami iš bendrijos pirmininko ir valdybos, kurie priėmė tokį sprendimą, asmeninių lėšų – ne iš bendrijos kasos. Jeigu tas pirmininkas yra durnas, aš atsiprašau už tokį žodį, bet protingu tokio žmogaus nepavadinsi, kuris rizikuoja savo asmeninėmis lėšomis.“
Pirmininkas gali vykdyti tik teisėtus sprendimus
Anot J. Antanaičio, teismas gali perskaičiuoti neteisėtai sumokėtus mokesčius 10 metų atgal, nes tokia yra senatis, ir žmogui turės būti grąžinti permokėti mokesčiai per visą šį laikotarpį. Ir bendrijos pirmininkas bei valdyba iš savo kišenės turės atlyginti šią žalą. Be to, jiems savo asmeninėmis lėšomis teks padengti ir teismo išlaidas. „Ir valdyba mokės, nes yra kolegiali atsakomybė už neteisėtai priimtus sprendimus, dėl kurių buvo padaryta žala“, – aiškina Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
J. Antanaitis neslepia, kad kai kurie bendrijų pirmininkai jam teisinasi, esą buvo suorganizuotas gyventojų susirinkimas ir visi priėmė tokį sprendimą. „Tu net negali vykdyto tokio neteisėto sprendimo, nes tu esi vadovas. Susirinkimas gali priimti bet kokius sprendimus, bet pirmininkas gali vykdyti tik teisėtus sprendimus. Gali rėkti, kad tokie sprendimai buvo priimti, kad tau galva skauda ar dar kažkas – ne, teismui tai visiškai neįdomu. Pavyzdžiui, susirenka 20 žmonių prie sankryžos, kur dega raudona šviesa, ir sako: „Kas už tai, kad galime eiti per raudoną šviesą?“ Prabalsavo visi ir eina per raudoną, o policininkas, stovintis kitoje gatvės pusėje, mano kitaip“, – vaizdingą pavyzdį pateikia pašnekovas.
