Pokyčiai darbo rinkoje po dešimties metų bus neišvengiami. Todėl specialistai ragina pradėti revoliucijai ruoštis jau dabar, nes ateityje gali tekti keisti profesiją. Mokslininkų teigimu, dauguma aptarnaujančio, gamybinio, kontrolės, techninio bei rutininio pobūdžio darbų per ateinantį dešimtmetį pradės nykti. Esą nekvalifikuotus darbuotojus pakeis robotai. Tačiau verslininkai ramina. Jie sako, kad išsilavinęs žmogus visada ras darbo vietą. O robotas niekada nedirbs vienas be žmogaus įsikišimo. Tuo tarpu mokslo institucijos ragina jaunuolius daugiau dėmesio skirti mokslui, kad ateityje galėtų dirbti kvalifikuotą darbą.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Darbuotojus pakeis dirbtinis intelektas
„Stebint, kaip sparčiai vystosi naujosios technologijos, po dešimtmečio galima tikėtis revoliucijos darbo rinkoje. O vykstantys pokyčiai lems, kad išnyks 50 proc. šiandien egzistuojančių profesijų“, – „Šiaulių naujienoms“ sako personalo atrankos ir įdarbinimo įmonės pardavimų vadovė Gerda Baltrūnaitė.
Specialistės teigimu, nekvalifikuoti arba žemos kvalifikacijos darbai bus pakeisti kvalifikuotais, aukštesnės kvalifikacijos darbais.
Didžiausi pokyčiai vyks gamybos, klientų aptarnavimo, pardavimo, transporto, logistikos, teisės ir medicinos srityse. Dėl to pasauliui taps nebereikalingi kasininkai, pakuotojai, telemarketingo vadybininkai, bibliotekininkai ir t. t. Juos pakeis robotai, mašinos, valdomos dirbtinio intelekto.
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad žmonės liks be darbo. Tiesiog ateityje atsiras šiandien dar nenuspėjamų arba sunkiai įsivaizduojamų profesijų.

Pokyčiams ragina ruoštis iš anksto
Netolimoje ateityje nepamainomos taps tos profesijos, kuriose yra neišvengiamas žmogiškasis faktorius. O srityse, kurios nereikalauja intensyvaus protinio mąstymo, kūrybiškumo, kur viską galima atlikti mechaniniu, rutininiu būdu, įvyks didžiausia transformacija.
„Itin sparčiai vystysis ir nemažai dėmesio bus skiriama tiksliesiems mokslams. Tam, kad technologijas būtų galima palaikyti ir tobulinti, darbą visada ras techninių sričių specialistai, inžinieriai, projektuotojai, programuotojai“, – pabrėžia G. Baltrūnaitė.
Tam, kad ateitis negąsdintų, artėjantiems pokyčiams galima pradėti ruoštis jau dabar. Tiesiog reikia įgyti tokią specialybę, kuri visuomenei būtų naudinga. Iš anksto pasidomėti, kokios srities specialistų trūks, nuolat mokytis, sekti naujoves, tobulinti savo būtinąsias kompetencijas ir pan.
Anot personalo atrankos specialistės, šiandien ir ateityje bus labiausiai vertinami darbuotojų socialiniai įgūdžiai ir emocinis intelektas. Darbdaviai ieškos žmonių, kurie yra puikūs diplomatai, lengvai ir maloniai bendraujantys, greitai sprendžiantys problemas, kūrybiški, lankstūs.
Sritys, kuriose reikalingas darbuotojų įsijautimas, įsiklausymas, gebėjimas derėtis, išliks nepakitusios. Todėl specialistės nuomone, reikia ieškoti būdų, kaip šias kompetencijas būtų galima ugdyti mokyklose.

Po truputį viskas keičiasi jau dabar
Darbo rinkos pokyčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje galima įžvelgti jau dabar. Pavyzdžiui, Vokietijoje dar 2013 m. lyderiaujanti pašto siuntų kompanija pristatė bepilotį skraidytuvą-droną, kuris įveikdamas 1 km atstumą pristatė riboto svorio siuntą.
Lietuvoje taip pat vyksta įvairūs eksperimentai, kai dronais ir robotais bandoma pristatyti siuntas. Todėl jeigu ateityje bus sukurtas robotas, kuris gebės įveikti didesnius atstumus nei šiandien, rezultatas bus toks, kad pašto siuntų kurjeriai bus eliminuoti, nes žymiai paprasčiau, greičiau ir pigiau pašto siuntą galės pristatyti robotas.
Galima įžvelgti pokyčių ir prekybos srityje. Pavyzdžiui, kai kuriose prekybos centruose kasininkus keičia automatinės kasos. Tiesiog žmogus pats turi prekes nuskanuoti ir sumokėti reikiamą sumą.

Geriausios pozicijos – jaunajai kartai
Remiantis naujausiais duomenimis, greičiausiai prie ateinančio dešimtmečio darbo rinkos poreikių prisitaikys naujoji alfa karta, kurios pirmieji atstovai gimė 2010 m. ir iki 2030 m. sudarys apie 30 proc. populiacijos.
Tačiau savo pozicijų neturėtų prarasti ir dabartinė Y karta – žmonės, kurie atėjo į šį pasaulį paskutiniaisiais praėjusio šimtmečio dešimtmečiais ir dabar tampa kompanijų vadovais.
„Y karta yra labai išsilavinusi, ambicinga, turi svarią darbinę patirtį, todėl tikėtina, kad po 10 metų, kai ši karta taps vyresniąja, ji bus lygiai taip pat konkurencinga, kaip ir jaunoji karta. Be to, priešingai nei jų vaikai vyresniosios kartos atstovai yra lengviau bendraujantys, nestokojantys socialinių įgūdžių. O tai darbo rinkoje labai pasitarnaus“, – svarsto G. Baltrūnaitė.

Verslui darbuotojų visada reikės
Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys sako, kad bet koks verslas, naudojantis seną technologiją, yra neefektyvus. Anot jo, siekiant išsilaikyti rinkoje ir pelningai dirbti, reikia gaminti arba daug, arba labai pigiai, o be technologijų tai neįmanoma.
Vis dėlto A. Valys ramina, kad verslui darbuotojai bus visada reikalingi, todėl baimintis, jog juos pakeis robotai – nereikėtų.
„Robotas niekada nedirbs vienas be žmogaus įsikišimo. Jauni žmonės, jeigu bus išsilavinę ir turės reikalingų kompetencijų, visuomet galės rasti savo vietą. O robotai be žmonių nedirbs niekada“, – akcentuoja A. Valys.
Jis tai pat pastebi, kad naujovės technologijų srityje jaunimui suteikia šansą tobulinti savo kompetencijas. Pavyzdžiui, dabar naujausio kombaino vairuotojas gali ramiai atlikti savo darbą ir užsiimti papildoma veikla, nes viskas yra suprogramuota. Tačiau tam, kad ta technika veiktų, ją reikia nuolat atnaujinti.
„Manau, technologijos skatins aukštesnį žmonių išsilavinimo lygį. Nes siekiant sukurti visuomenei naudingą produktą, reikės įgyti daugiau žinių ir kompetencijų. Todėl reikėtų kvalifikaciją kelti jau dabar ir nuolat sekti naujoves“, – ragina A. Valys.

Baiminasi papildomai investuoti
Šiuo metu verslui itin trūksta IT specialistų ir programuotojų. Tačiau verslas neskuba jų samdyti dėl specialistų nesugebėjimo taikyti specifinių žinių konkrečioje srityje.
„Aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų poreikis yra didelis, tačiau galbūt jie ruošiami šiek tiek ne ta kryptimi. Yra atotrūkis tarp to, ko reikalauja verslas ir ką ruošia mokslo įstaigos. Galbūt situacija pasikeistų, jeigu verslas ir mokslo įstaigos glaudžiau bendradarbiautų ir konkrečiai žinotų, kokių specialistų reikia“, – svarsto A. Valys.
Reziumuodamas pabrėžia, kad verslas išloštų, jeigu būtų investuojama tiek į technologijas, tiek darbuotojus. Tačiau sako, kad nuo noro investuoti į darbuotojus, verslą kartais atbaido baimė, kad vėliau užsiaugintas darbuotojas išeis pas konkurentą, kuris jam pasiūlys geresnes sąlygas.

Ragina rinktis tiksliųjų mokslų studijas
Apie tai, kaip yra ugdomi šiuolaikiniai technologijų specialistai, pasiteiravome Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto dekano dr. Nerijaus Ramanausko.
Jis pasakoja, kad šiuo metu Vyriausybė iš tiesų skatina jaunuolius dažniau rinktis tiksliųjų mokslų studijas. Tam skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų. Tačiau, dekano teigimu, norinčių studijuoti technologijos mokslų nei daugėja, nei mažėja. Studijuojančiųjų skaičius išlieka toks pat.
Galbūt kai kuriuos asmenis nuo tiksliųjų mokslų „krimtimo“ atbaido baimė, kad studijas baigę specialistai vėliau nesugebės prisitaikyti prie kintančių naujovių. Todėl kai kurie jų akmenėlį meta į aukštųjų mokyklų darželį teigdami, kad ugdymo įstaigos nesugeba tinkamai paruošti specialistų.
N. Ramanauskas atkerta, kad universiteto pareiga išmokyti jaunuolius mokytis: „Įgytos žinos visada sensta, todėl jas reikia nuolat atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar studijas baigei prieš dvejus ar penkerius metus. Vis tiek reikia sekti naujoves ir tobulėti.“
Dekanas pritaria minčiai, kad ateityje nekvalifikuotus darbuotojus pakeis robotai. Todėl ragina jaunuolius daugiau dėmesio skirti mokslui, kad jie galėtų dirbti ne mechaninį, bet daugiau mąstymo reikalaujantį darbą.

Ateityje nekvalifikuotus darbuotojus galbūt pakeis robotai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.