Diana JANUŠAITĖ
Lietuvoje užsitęsė diskusijos, ar reikėtų leisti nelietuviškus vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti originalo kalba. Dėl šio klausimo nesutaria tiek piliečiai, tiek valdančioji dauguma. Vieni mano, kad reikėtų nusileisti ir įteisinti asmenvardžių rašymą ne lietuviškais rašmenimis. Kiti akcentuoja, kad to daryti nereikėtų, nes taip pažeistumėme LR Konstituciją.
Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pasisako už tai, kad įrašai nevalstybine kalba būtų rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Ragina prisijungti prie iniciatyvos
Vakar Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė pristatė iniciatyvą Seimui teikti įstatymo pataisas, kuriomis būtų išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.
Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas ją privalės apsvarstyti per tris mėnesius.
Iniciatyvinės grupės nariai siūlo pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardus ir pavardes rašyti tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašus nevalstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Ragina ieškoti kompromisų
Politologas, iniciatyvinės grupės narys Vytautas Sinica „Šiaulių naujienoms“ sako, kad valdančioji Socialdemokratų partija akivaizdžiai nusiteikusi įgyvendinti reikalavimą asmenvardžius leisti rašyti ne valstybine kalba. O iniciatyvinės grupės manymu, taip elgtis nederėtų.
„Manome, kad tai neteisinga, juolab kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad taip daryti negalima. Žinome, kad Lenkija puikiai vertina Latvijoje esantį reguliavimą – nevalstybine kalba rašyti antrame puslapyje. Todėl siūlome šį Latvijoje jau pasiteisinusį kompromisą“, – siūlymo motyvus aiškina V. Sinica.
Anot jo, dabar svarbiausia, kad šiuo klausimu nebebūtų politizuojama ir tuo pačiu kiršinama visuomenė. Asmenvardžių rašymo klausimas turėtų būti išspręstas nenusileidžiant nė vienai pusei, o ieškant kompromiso ir išsaugant valstybės interesus.
„Šis klausimas iškeltas taip aštriai ir reikalaujant tiek daug, kad nei Konstitucija, nei visuomenė negali leisti, jog asmenvardžiai būtų rašomi nevalstybine kalba. Natūralu, kad atsiranda prieštaraujančių. Todėl reikia nustoti ginčytis ir tarpiniu būdu šį klausimą spręsti“, – sako politologas.

Viliasi, kad pavyks ginčą išspręsti
Dauguma Europos valstybių lotyniškų rašmenų asmenvardžius leidžia rašyti originalo kalba. Lietuvių kalboje taip pat naudojami lotyniški rašmenys ir šis rašmenų sutapimas galėtų sudaryti palankias sąlygas nelietuviškų asmenvardžių rašybai dokumentuose.
Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos piliečių pasuose vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Tai galioja visiems be išimties Lietuvos piliečiams.
Pašnekovo nuomone, asmenvardžiai pasuose turėtų būti rašomi taip, kad žmonės galėtų juos suprasti ir nesunkiai perskaityti.
Todėl kviečia piliečius nelikti abejingus ir pagal galimybes prisidėti įgyvendinant iniciatyvą. Anot jo, iniciatyva turėtų sutelkti visuomenę, skatinti pademonstruoti pagarbą Konstitucijai, valstybinei kalbai ir jos vartojimo ribų išsaugojimui.
Pasirinkimas prisidėti prie iniciatyvos ar ją ignoruoti Lietuvos piliečiams labai daug pasakys ir apie pačių partijų požiūrį į valstybinę kalbą. Be to, tuomet paaiškės, ar mes išsaugosime valstybinės kalbos oficialaus vartojimo ribas, jas stiprinsime bei gerbsime, ar toliau jas stumdysime taip, kaip to pareikalaus kiti.
Vis dėlto V. Sinica sako, kad tikisi geriausio. Viliasi, kad šią iniciatyvą piliečiai savo parašais parems ir visoms pusėms pavyks susitarti.
„Viliamės, kad Seimo valdantieji dabartinę savo poziciją yra priėmę ne piktybiškai, o tiesiog nežinodami, ką mano tauta, kas būtų naudinga Lietuvai ar atitiktų Konstituciją. Taip galvodami dedame visas pastangas, kad atkreiptumėme Seimo narių dėmesį tiek į visuomenę, tiek į objektyvius faktus bei argumentus, kodėl reikėtų daryti taip, kaip mes siūlome“, – pabrėžia politologas.

VLKK laikosi savo pozicijos
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) yra išsakiusi savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.
Komisija nepritaria, kad vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose būtų galima leisti rašyti ne valstybinės kalbos rašmenimis visiems to pageidaujantiems piliečiams (įskaitant ir tokios privilegijos suteikimą Lietuvos lenkams).

Kalbininkas visuomenininkų iniciatyvai pritaria
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai nutarė pasiteirauti ką apie tai mano profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, kalbininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis, kultūros ir visuomenės veikėjas Kazimieras Romualdas Župerka.
„Man atrodo, kad būtų geriausia, jei pirmame paso puslapyje būtų adaptuotas lietuviškas variantas, o nevalstybine kalba būtų rašoma papildomų įrašų puslapyje“, – savo nuomonę išsako K. R. Župerka.
Profesorius prasitaria, kad šiuo klausimu neturi griežtos nuomonės. Atvirauja, kad taip mąsto ne visi kalbininkai. Jis skaitytojams primena, jog profesorius a. a. Vincas Urbutis asmenvardžių rašymą originalo raidėmis pavadino lietuvių kalbos išdavyste. Svarstė, kaip tokiu atveju atrodytų mūsų abėcėlė. Todėl už asmenvardžių rašymą ne lietuviškais rašmenimis buvo nusistatęs kategoriškai prieš.
„Manau, latviai labai racionaliai išsprendė tuos tarptautinius reikalus ir priėmė teisingą sprendimą. Taip pat turėtumėme pasielgti ir mes. Bet kuriuo atveju vis tiek atsirastų nepatenkintų, nepaisant to, kokį sprendimą priimtumėme“, – sako K. R. Župerka.

Trūksta tautos vienybės
Vis dėlto mąstantys kitaip gali pareikšti, kad draudimas pavardę rašyti nelietuviškais rašmenimis pažeidžia žmogaus teises. Visi supranta, kad užsieniečiams maloniau, kai pase įrašyta originali pavardė. Tačiau vargu ar jie pagalvoja, kaip vėliau tas pavardes lietuviams reikėtų perskaityti. Kaip tą padaryti, jei šalia nėra lietuviško varianto?
„Latviai turi teisę savo kalbą tvarkyti kaip nori, o mums sąlygas ima diktuoti lenkai. Taip negalima. Pati tauta turėtų nuspręsti ką šiuo atveju daryti“, – akcentuoja kalbininkas.
Aišku, čia pat priduria ir primena skaudžią tiesą. Mes, lietuviai, kaip tauta esame labai susiskaldę. Ne visada priimame teisingus sprendimus, ne visada galvojame ne tik apie savo, bet ir kitų interesus. Taip pat mums trūksta lankstumo priimant kompromisus. Profesorius svarsto, kad galbūt tai demokratijos pasekmė.
„Visame pasaulyje taip yra: tiek Amerikoje, tiek Anglijoje. Tik ten kultūros tradicijos yra tvirtesnės. Anglijoje tavo pavardės niekas nerašys su diakritiniais ženklais. Todėl man patiktų, jei nepražūtų originali pavardė ir išliktų adaptuota forma“, – reziumuoja K. R. Župerka.