Kol vieni svarsto, iš kur gauti pinigų duonai, kiti iš prekybos centrų lentynų šluoja, kas papuola, ir perka tai, ko jiems reikia ir nelabai. Neretai pasidavę akcijų ar nuolaidų vajui, prisikrauna pilnus krepšius produktų ir po to stebisi, kodėl tiek daug pirko, ir pusę produktų lengva ranka išmeta lauk. Kodėl mes tiek daug perkame ir kaip šio įpročio atsisakyti? 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
Psichologai sako, kad pirmiausia reikia pačiam suprasti, kodėl besaikis vartojimas nėra naudingas tiek pačiam žmogui, tiek gamtai. Tada tvirtai pasiryžti save valdyti, nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir nebandyti problemų spręsti pirkimu.
Tuo tarpu ekonomistai akcentuoja, kad reikia būti sąmoningiems, racionaliai įvertinti savo pajamas ir išlaidas – pirkti tik tai, ko iš tiesų reikia.

Dažnas pirkimas – rizika piniginei
Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, vartojimas ekonomiką skatina, bet turi neigiamą reikšmę namų ūkiui, nes tuomet blogėja pajamų-išlaidų santykis. Besaikis vartojimas mažina galimybes pinigus atsidėti ateičiai, kaupti lėšas ilgalaikiams tikslams.
Taip pat nepamatuotas vartojimas gali būti finansiškai nuostolingas. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad žmonės daug perka iš skolintų lėšų. Tuomet jiems tenka ne tik grąžinti skolą, bet ir mokėti palūkanas.
„Augant pajamoms – auga ir vartojimas. O vėliau vartojimą sumažinti labai sudėtinga. Žvelgiant į šalyse išmetamo maisto kiekį, akivaizdu, kad kuo pajamos didesnės, kuo ekonominė situacija geresnė – tuo išmetama daugiau maisto“, – „Šiaulių naujienoms“ sako O. Bložienė.
Todėl, anot jos, labai svarbu, kad žmonės būtų sąmoningi ir racionaliai įvertintų savo pajamas. Tiksliai žinotų, ko jiems iš tiesų reikia, ir nevartotų per daug.

Rinka be marketingo neįsivaizduojama
Apsilankius prekybos centruose mus iš karto pasitinka maloniai besišypsančios pardavėjos, lipšnūs konsultantai. Jie pasiteirauja, ar galėtų kuo nors padėti, įtikina, kad mums būtinai reikalinga kokia nors prekė. Mus daugiau pirkti skatina ir skambanti linksma muzika bei patraukliai išdėliotos prekės.
Finansų ekspertė atskleidžia, kad taip ir turi būti, nes tokia marketingo paskirtis: „Marketingas yra sukurtas tam, kad gyventojai vartotų daugiau. Nuo to niekur nepabėgsime. Todėl kiekvienas žmogus turi kritiškai vertinti kiekvieną pasiūlymą, taikomą nuolaidą, kainos sumažinimą ir t. t.“
Akcijos mus taip pat skatina dažniau pirkti. Iš vienos pusės per akcijas prekių galima nusipirkti pigiau ir tikrai sutaupyti.
Kita vertus, akcijos skatina išleisti daugiau, pirkti tokių dalykų, kurių žmonės anksčiau niekada nepirko, o vėliau jų net nepanaudoti. Juk nusipirkę daugiau prekių ne visuomet jas panaudojame, dalis produktų sugenda, pasibaigia jų galiojimo laikas ir pan.
„Siūlau elgtis protingai, įvertinti kiekvieną poreikį. Kartais nuolaidų vaikymasis tik priverčia žmones išleisti daugiau. Reikia galvoti ne tik apie save, bet galvoti apie savo vaikus, aplinką, kurioje gyvename. Mąstyti apie tai, ką aš darysiu su nesuvartotais produktais ir ar tikrai man tiek daug reikia“, – pataria ekonomistė.

Ragina mažinti vartojimą
Ilgalaikės perspektyvos matymas yra labai svarbus tam, kad dabar vartotumėme racionaliai. Vis dėlto Lietuvoje tai nėra pagrindinė problema. Nemažai žmonių, net ir norėdami vartoti daugiau, negali to padaryti, nes tam neturi pakankamai lėšų. Kai kurie jų negali patenkinti net būtinųjų poreikių. Todėl užuot pirkus daugiau ir veltui išmetus maistą, reikėtų pagalvoti apie tai, kad yra tokių, kurie šiandien dar nieko nevalgė ir nuolat badauja.
„Suprantu, kad sumažinti vartojimą labai sudėtinga, tačiau reikia vartoti tiek, kiek reikia. Taip sveikiau ne tik piniginei, bet ir aplinkai“, – pabrėžia O. Bložienė.

Įtaigi reklama skatina pirkti
Mykolo Romerio universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad žmonių pirkimo įpročiams įtakos turi įtaigi reklama.
„Reklama tam ir skirta, kad paveiktų žmonių nuostatas, jog jie daugiau pirktų. O reklamos mūsų gyvenime netrūksta. Galima sakyti, kad šiandien prekyba be reklamos neįmanoma. Nuostata pirkti formuojama kryptingai, be jos rinkos ekonomika sunkiai įsivaizduojama“, – vieną iš priežasčių, kodėl žmonės daug perka, atskleidžia psichologas.
Aišku, šiandien pastebimos ir kitos tendencijos, bet anot pašnekovo, jos ganėtinai silpnos. Pavyzdžiui, kai kurios alternatyvaus gyvenimo būdo grupės siūlo riboti vartojimą. Tačiau jos labiau pastebimos Vakarų šalyse, o Lietuvoje jų poveikis visuomenei kol kas menkai juntamos, nebent ekologinio gyvenimo būdo pasirinkimuose.
„Tai gali būti susiję su tuo, kad mūsų visuomenė dar palyginti neseniai išėjo iš sovietinės sistemos ir didelė dalis žmonių dar prisimena nuolatinį produktų stygių, todėl jiems vartojimas yra laisvės požymis“, – paaiškina G. Navaitis.

Manipuliacijai sunku atsispirti
Pastebima, kad prekybininkams lengviausia paveikti silpnos savivertės žmones. Jie apeliuoja į pirkėjų savivertę, sudaro įspūdį, kad jei jie nusipirks kokį nors daiktą, iš karto priklausys prestižinei grupei.
Kaip žinia, priklausyti „kietųjų“ ratui labiausiai nori jauni, dar neturintys įvairiapusio gyvenimo patyrimo asmenys. Todėl, pavyzdžiui, tam tikro modelio mobilusis telefonas tampa paauglių saviraiškos, savo vertės ženklu.
„Paauglys, neturintis išmaniojo telefono ar kitų aksesuarų, savo amžiaus grupėje suvokiamas kaip atsilikėlis ar nevykėlis. Todėl stengiasi savo tėvus įkalbėti, kad šie jiems parūpintų tuos ar panašius daiktus. Taip elgiasi ne dėl to, jog jiems patys daiktai būtų reikalingi, bet galėtų atitikti kažkokį „standartą“, – akcentuoja psichologas.
Taip pat pirkimą gali paskatinti mūsų mintys ir emocijos. Neretai nusiperkame daiktą ne dėl vartojimo vertės, o dėl to, kad jis yra tam tikras simbolis. Reklamoje nuolat skelbiama, jog ką nors įsigiję būsime jaunatviški, gražūs, sveiki ir pan. O kas to nenori? Todėl ir prisiperkame, ko mums iš tiesų nereikia.

Priklausomybę nuo pirkimo pripažįsta ne visi
G. Navaičio teigimu, vartojimą galima laikyti priklausomybe. Tokia netiesiogiai išreikšta mintis neretai atsispindi ir populiariuose žurnaluose. Juose kokia nors įžymybė nuolat atvirauja, kad susidūrusi su problemomis ar tiesiog būdama blogos nuotaikos eina apsipirkti.
Tačiau psichologas sako, kad apsipirkimas nors kuriam laikui ir „padės“, bet vidinių problemų neišspręs. Jo nuomone, vartojimo priklausomybę galima prilyginti bet kokiai kitai priklausomybei, pavyzdžiui, priklausomybei nuo alkoholio. Tuo metu, kai žmogus išgeria, jis pasijaučia geriau, nors realiai jam nuo to yra blogiau.
Lygiai taip yra, kai bandoma problemas spręsti perkant. Tuo metu atrodo, kad pasijausime geriau, tačiau iš tiesų problemos niekur neišnyks. Susiedami savo vertę su daiktais mes ne tik neišsprendžiame problemų, bet ir jas pagiliname.
Galbūt tai rodo, jog mes gyvename labai paviršutiniškai ir pamirštame kitas vertybes. Kita vertus, G. Navaitis sako, kad dvasinių vertybių nereikia supriešinti su materialinėmis.
„Turėdami galimybę vartoti, mes įgyjame laisvę, bet kartu ir atsakomybę. Manau, priklausomi nuo pirkimo po truputį mokosi ir pradeda pirkti taip, kad tai iš tiesų atitiktų jų poreikius, o nebūtų tik simbolinis pirkimas norint priklausyti kokiai nors prestižinei grupei“, – svarsto psichologas.
Vis dėlto ne visiems žmonėms pavyksta atsikratyti įpročio daug pirkti. Kai kuriems jų reikia artimųjų ar specialistų pagalbos. Tačiau, deja, ne visi išdrįsta apie tai prabilti. G. Navaičio teigimu, į specialistus dėl šios problemos kreipiasi tik vienetai. Todėl ragina labiau galvoti apie save ir kitus bei nebijoti ieškoti pagalbos.
Besaikis vartojimas ekonomiką skatina, bet turi neigiamą reikšmę namų ūkiui.