Šiaulių miesto savivaldybė iš „Urban“ programos įvairiems projektams įgyvendinti gaus daugiau kaip 23 milijonus eurų (80 milijonų litų). Už šiuos pinigus pirmiausia ketinama atgaivinti Prisikėlimo aikštę.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
Kaip „Šiaulių naujienose“ jau rašyta, šiauliečių architektų Giedrės Mendozos ir Vytenio Rudoko vedamoje apskritojo stalo diskusijoje šiauliečiai buvo kviečiami teikti pastabas, pasiūlymus, pataisymus Prisikėlimo aikštės idėjos konkursui ir techniniam projektui parengti.
Tikėtasi, kad šiauliečiai neliks abejingi viešosios erdvės likimui ir drąsiai reikš savo nuomonę. Deja, taip neatsitiko – architektų parengtą anketą užpildė tik 48 šiauliečiai.

Aikštei trūksta gyvybingumo
Miestiečių nuomone, pagrindinė problema ta, jog iš visų keturių pusių Prisikėlimo aikštė yra atribota transporto. Taip pat aikštėje nėra nė vieno gyvo perimetro, kuris aptarnautų aikštę ir darytų ją gyvybingą. Žinoma yra įžvelgiamos ir kitos problemos, pavyzdžiui svarstoma, ar nereikėtų aikštėje pasodinti daugiau medžių, gėlių, galbūt reikėtų ir daugiau suoliukų.
Anketoje šiauliečiai išskyrė, jog pagrindinė centrinės aikštės nefunkcionalumo priežastis – intensyvus eismas (67 proc.), blogas apšvietimas ir nesutvarkyta danga (58 proc.), kiti įžvelgė ir automobilio statymo problemą (44 proc.).
Paklausti, ar aikštės erdvėje reikia įamžinti Lietuvos istorijos įvykius, 75 proc. dalyvavusių apklausoje šiauliečių atsakė – taip, o 40 proc. respondentų mano, jog aikštei reikalingas paminklas. Siekiant išgirsti daugiau nuomonių, Šiaulių architektai ves dar du pokalbių ciklus, kuriuose bus kalbama su menininkais ir kultūros veikėjais bei verslininkais.
„Tikimės išgirsti įvairiausių nuomonių. Menininkai ir kultūros veikėjai visada turi ką pasakyti, tik dažniausiai būna nutildyti. Todėl dabar jie turės puikią progą pasidalynti savo mintimis“, – akcentuoja G. Mendoza.

Apklausos rezultatai valdininkams nerūpi
Architektė sako, kad apklausos rezultatai nenustebino. Tik gal šiek tiek pats faktas, jog dauguma respondentų diskusijoje apie aikštę norėtų dalyvauti dar kartą.
„Pasirodo, šiauliečiai reikšti savo nuomonę nori, tik nežino kaip. Todėl reikia surasti humanišką būdą, kaip prie žmogaus prieiti. Sunku pasakyti, kodėl šiauliečiai pasyviai reiškia savo nuomonę. Galbūt šiuo metu jiems rūpi rimtesni dalykai nei klausimas dėl viešosios erdvės.
Kai išspręs savo problemas, galbūt susirūpins ir savo aplinka, kurioje gyvena. Žinoma, tai nereiškia, kad jie nesidžiaugs, kai viskas bus įgyvendinta. Matyt, jie tiesiog nenori kovoti su vėjo malūnais“, – priežastis, kodėl šiauliečiai pasyviai reiškia savo nuomonę, vardijo G. Mendoza.
Paklausus, architektės nuomonės, ar pritaria šiauliečiams, jog viena pagrindinių centrinės aikštės nefunkcionalumo priežasčių – blogas apšvietimas ir nesutvarkyta danga, sulaukta teigiamo atsakymo: „Aikštės ir dangų išdėstymo kompozicija verčia manyti, kad aikštės iš viso nėra. Todėl toks pastebėjimas visiškai suprantamas. O apšvietimas susijęs su saugumo jausmu. Jei nebus apšvietimo, tai natūralu, kad toje vietoje nebus ir žmonių.“
G. Mendoza sako: „Prisikėlimo aikštė yra multifunkcinė bet kuriuo atveju. Svarbiausia jos funkcija – reprezentacinė. O visa kita turi būti skirta visoms amžiaus ir socialinėms grupėms. Aikštė ir taip yra istorinė, čia nieko nesufabrikuosi. Todėl reikia naudotis tuo, kas čia yra, o ne kurti naujadarus“.
Priimant galutinį sprendimą, kokios aikštės reikia Šiauliams, neišvengiamai svarbi bus ir pačių miesto vadovų nuomonė. Architektė prasitaria, kad ji šiek tiek baiminasi, jog galiausiai, priimant sprendimą, nebus atsižvelgta į eilinių šiauliečių nuomonę.
„Negaliu drąsiai teikti, kad Šiaulių miesto savivaldybei šiauliečių nuomonė nerūpi, tiesiog gal yra pavienių asmenų, kurie į tai rimtai nežiūri. Svarbiausia, kad tam tikros grupės neprisiimtų atsakomybės už visų šiauliečių nuomonę“, – pabrėžia G. Mendoza.

Aikštė miestą reprezentuoja neigiamai
Klausimą, kodėl šiauliečiai pasyviai reiškia savo nuomonę, svarsto ir kitas Šiaulių architektas – Vytenis Rudokas.
„Pas mus vyrauja tokia tradicija – nebūti atsakingu už tai, kas vyksta mūsų bendrose erdvėse. Visada kaltiname valdininkus, o patys už tai prisiimti atsakomybę bijome. Žvelgiant iš kitos pusės – matyt, žmonės nelabai tiki tuo, kas vyksta, jie tiesiog yra nusivylę. Pagrindinė problema ta, kad valdžia daro ką nori, o liaudies nuomonės jiems reikia tik prieš rinkimus. Tokios jau mūsų tradicijos“, – sako architektas.
Anot specialisto, centrinė miesto aikštė yra viena iš pagrindinių erdvių, turinčių didžiausią reikšmę miesto įvaizdžiui. Ir šiuo atveju – ji mus labai neigiamai reprezentuoja. Architektas sako, kad ją reikia keisti, tik pabrėžia, jog jokiu būdu negalima skubėti.
„Negalime sau leisti padaryti jokių klaidų, reikia priimti pagrįstus ir logiškus sprendimus. Pats miestas ir konkrečiai centrinė miesto aikštė gali būti sutvarkyta tik per keletą metų. Deja, pas mus visuomet viskas vyksta vienos kadencijos ribose. Kai ji baigiasi, tokie paprasti dalykai, kaip šiauliečių nuomonė, valdininkams tampa nebeįdomūs, nors taip neturėtų būti“, – akcentuoja V. Rudokas.
Architektūros žinovo teigimu, mieste trūksta dialogo tiek tarp valdininkų, tiek tarp profesionalų, tiek tarp pačių gyventojų. Todėl pokalbių ciklai labai reikalingi – tokiu būdu lengviausia išgirsti įvairiausių nuomonių.
„Miestiečiai yra tikrieji šių erdvių šeimininkai. Būtent jie turėtų nuspręsti, kaip aikštė turėtų atrodyti. O profesionalai turi surasti priemonių ir būdų, kaip tai įgyvendinti“, – sako V. Rudokas.
Kadangi Prisikėlimo aikštė priklauso mums visiems, todėl ji reikalauja daugiafunkciškumo. Padalijus ją į atskiras dalis, aikštė įgytų skirtingas funkcijas ir patenkintų visų poreikius. Tik, žinoma, nereikėtų stengtis viską sutalpinti į vieną vietą, nes tai fiziškai neįmanoma.
Pasak V. Rudoko, apšvietimas, kelio danga – tai tik formalumai, yra daug svarbesnių ir gilesnių dalykų. Pavyzdžiui, reikia daryti gyvybingus centrinius kvartalus, o ne plėsti patį miestą, nes automatiškai gyvybė aikštėje neatsiras, o viską daryti dirbtinai nėra prasmės.
Taip pat V. Rudokas pritaria minčiai, jog centrinei miesto aikštei paminklo reikia, tačiau jis neturėtų uzurpuoti visos erdvės ir vienintelis reprezentuoti aikštę.

Sako, jog į nuomones atsižvelgta bus
Šiaulių miesto mero patarėjo Vaclovo Vingro teigimu, kuo daugiau žmonių pareikš savo nuomonę, tuo bus geriau. Tačiau prasitaria, kad net išklausius visas nuomones nustatyti, kuri geriausia – sunku.
„Vienam aikštė – tai kažkoks statinių perimetras, kitam ji gali atrodyti kaip skveras. O su tokiais žmonėmis nepasiginčysi. Todėl pirmiausia turime pateikti, kokios vizijos laikomės ir ko iš jos tikimės patys. Pastebiu, jog pačių architektų nuomonės skiriasi ir tai labai gerai. Tam ir skirtas vizijos konkursas, kad jame atsiskleistų visos šiauliečių nuomonės. Todėl, be abejo, į apklausos rezultatus bus atsižvelgta“, – reziumuoja V. Ringas.
Esą tiksliai žinodama, ko nori iš techninio projekto rengėjų, Savivaldybė skelbs konkursą, kuris vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu bus siūloma vizualizacija ir koncepcija. Geriausią idėją pasiūliusieji pateks į antrąjį etapą ir privalės parengti techninį projektą. Tada Savivaldybė skelbs konkursą rangovui parinkti.

V. Rudokas: „Miestiečiai yra tikrieji šių erdvių šeimininkai. Būtent jie turėtų nuspręsti, kaip aikštė turėtų atrodyti. O profesionalai – surasti priemonių ir būdų, kaip tai įgyvendinti“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

„Negaliu drąsiai teigti, kad Šiaulių miesto savivaldybei šiauliečių nuomonė nerūpi, tiesiog gal yra pavienių asmenų, kurie į tai rimtai nežiūri. Svarbiausia, kad tam tikros grupės neprisiimtų atsakomybės už visų šiauliečių nuomonę“, – sako architektė G. Mendoza.
Artūro STAPONKAUS nuotr.