Vakar Šiaulių universiteto (ŠU) bibliotekoje vyko paramos renginys „Mes kartu“, skirtas ukrainiečiams studentams, studijuojantiems ŠU.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Vakar Šiaulių universiteto (ŠU) bibliotekoje vyko paramos renginys „Mes kartu“, skirtas ukrainiečiams studentams, studijuojantiems ŠU. Universiteto Socialinės gerovės ir negalės fakulteto dekanė Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros profesorė Ingrida Baranauskienė susirinkusiesiems pasakojo apie įgytą patirtį bendradarbiaujant su atviro tarptautinio žmogiškosios plėtros universitetu „Ukraina“. Renginyje viešėjo ir sveikinimo žodį tarė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.
Atviro tarptautinio žmogiškosios plėtros universiteto „Ukraina“ Socialinio darbo katedros vedėja docentė daktarė Katerina Kolčenko buvo sujaudinta ir neslėpė dėkingumo universiteto bendruomenei ir visiems, kurie kada nors prisidėjo prie paramos Ukrainai.
„Iš tikrųjų Ukraina dabar išgyvena labai tragiškas valandas. Bet mes tvirtai tikime, kad Dievas duos tiek išbandymų, kiek žmogus ar šalis pajėgi ištverti. Tvirtai tikime, kad anksčiau ar vėliau karas pasibaigs ir sulauksime taikos ir permainų. Kiekvienas žmogus Ukrainoje žino, kad Lietuva viena pirmųjų suteikė pagalbą mus ištikus bėdoms“, - sakė K. Kolčenko.
Docentė ir prieš renginį buvo sujaudinta žinios apie Šiaulių mieste organizuotas paramos iniciatyvas. „Atrodo, kad abstrakti pagalba tapo asmeniška, esu už tai dėkinga. Maidane, deja, žuvo du mūsų universiteto studentai, dar du mirė vėliau nuo patirtų sužalojimų Maidano metu. Todėl mums Maidanas nėra tolimas, jis mums reiškia artimus žmones, kurie išėjo iš gyvenimo“, - atviravo docentė.
Tačiau K. Kolčenko išreiškė susirūpinimą tuo, ką Ukrainai atneš laikotarpis, kai pasibaigs karas. „Tuomet iškils didžiulės socialinės problemos Ukrainoje. Tai ne tik nuo karo nukentėjusios šeimos, bet ir vaikai, likę be tėvų, jauni sužeisti žmonės, kurie kovojo ir tapo neįgalūs turės ieškoti kitų kelių savo gyvenime. Dar ir kariai, niekada nepamiršiantys to, ką jiems teko išgyventi. Todėl mums labai svarbu, kad net ir maža grupė socialinių darbuotojų, kurie dabar mokosi Lietuvoje, būtų pasirengę padėti ir intensyviai dirbti“, - sakė docentė.