Nuolat kartojama, kad būtina sudaryti palankias sąlygas Šiaulių verslininkams. Tačiau ši frazė ir lieka tik tuščiais pažadais, o veiksmų kaip nėra, taip nėra. Maža to, verslininkams į ratus net kaišiojami pagaliai. Jei tai daro ne miesto valdžia, tai antstolis...
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Greta JANČIAUSKIENĖ
Kelių įmonių atstovai kreipėsi į „Šiaulių naujienų“ redakciją tikindami, kad ne kartą kritikos strėlių sulaukęs antstolis Andrius Liaškovas šįkart visiškai nepagrįstai sukliudė iš Lietuvos išvežti jiems priklausančias prekes. Dėl šios priežasties verslininkai patyrė finansinę žalą bei suteršė įmonės reputaciją.

Muitinėje užkirstas kelias
Minėta istorija prasidėjo 2013 metų birželio 12-ąją. Viena bendrovė pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto postui krovinį – 2 paletes automobilių detalių, kurios jau netrukus turėjo pasiekti svečią šalį. Tačiau čia kaip perkūnas iš giedro dangaus pasitiko nemaloni žinia. Muitinės pareigūnai atsisakė atlikti muitinės procedūras teigdami, kad dalis vežamų prekių yra areštuotos ir jie, vykdydami antstolio A. Liaškovo nurodymus, šio krovinio negali praleisti.
Paaiškėjo, kad ši painiava kilo dėl muitinės sandėlio, kuriame iki minėtos dienos buvo laikomos prekės. Pasirodo, kad tame pačiame sandėlyje buvo laikomos ir dar vienai bendrovei – skolininkei – priklausančios prekės. Vilniaus apygardos teismas dar 2013 metų kovo mėnesį priėmė sprendimą, kad bendrovės skolininkės prekes reikia areštuoti. Vykdydamas šią teismo nutartį antstolis A. Liaškovas aprašė skolininko prekes, esančias sandėlyje, ir duomenis pateikė Turto arešto aktų registrui. Tiesa, manydamas, kad areštuotos prekės gali būti realizuojamos, antstolis nusprendė, kad būtina kontroliuoti prekių judėjimą, todėl 2013 metų birželio 7 dieną priėmė patvarkymą, kuriuo Muitinės departamentui nurodė nustatyti išsamią visų prekių, gabenamų iš minėto sandėlio, kontrolę.

Prasidėjo teismų maratonas
Bendrovės, kuriai priklausančios prekės neįveikė muitinės barjero, atstovai bei prasiskolinusios įmonės atstovai nusprendė ieškoti teisybės. Pastarieji 2013 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje dėl antstolio A. Liaškovo veiksmų kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, tikindami, kad dėl minėtos istorijos įmonė negavo daugiau nei 15 tūkst. litų pajamų, be to, patyrė beveik 1300 litų finansinę žalą.
Tačiau čia savo tiesas įnirtingai ėmė ginti pagarsėjęs antstolis. Šis pareiškė, kad muitinei nedavė jokių neteisėtų nurodymų. Girdi, nors prie muitinės sustabdytas prekes verslininkai ir buvo įsigiję iš prasiskolinusios bendrovės, tačiau nei muitinei, nei antstoliui nebuvo pateikti šią informaciją įrodantys dokumentai. Dėl to esą ir kilo abejonių, jog į užsienį bandomas išvežti turtas yra areštuotas. Šie teiginiai įtikino Šiaulių apylinkės teismo teisėjus ir pastarieji nusprendė, kad minėtoje istorijoje A. Liaškovas yra nekaltas.
Tačiau verslininkai taip lengvai neketino nuleisti rankų. Į teisminius ginčus įsiliejo ir muitinės sandėlio savininkas, kuris pareiškė, kad dėl antstolio veiksmų bendrovei buvo užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas. Maža to, verslininkai pateikė ir naujus įrodymus, patvirtinančius išvežamų prekių nuosavybę.

Antstolio argumentai – nieko verti
Šįkart proceso metu buvo išsiaiškinta, kad sandėlio savininkui iš tiesų nebuvo pateiktas patvarkymas. Taigi, tądien, kai prekės neprasiskynė kelio į svečią šalį, sandėlio savininkui dar nebuvo žinoma apie nustatytą dokumentinę kontrolę, patvarkymo pateikti antstoliui išvežamų prekių nuosavybę patvirtinančius dokumentus antstolis taip pat nebuvo priėmęs, todėl A. Liaškovo argumentas, jog nebuvo pateikti prekių nuosavybės dokumentai, pasidarė nieko vertas.
2014 metų spalio 21 dieną Šiaulių apylinkės teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo antstolio A. Liaškovo veiksmus, dėl kurių Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias vienai bendrovei išvežti jai priklausančias prekes iš Lietuvos teritorijos, o kitai – suteikti muitinės tarpininko paslaugas, pripažino neteisėtais. Be to, nuspręsta, kad antstolis sandėlio savininkui privalės atlyginti bylinėjimosi išlaidas – beveik 6700 litus.
Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tą dieną esančia situacija. Kadangi tuo metu jau buvo pasibaigę teisminiai ginčai dėl bendrovės, kurios turtas buvo areštuotas, neliko pavojaus, kad ši istorija pasikartos ir verslininkams vėl bus užtvertas kelias muitinėje.
A. Liaškovas šį teismo sprendimą apskundė Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija praėjusią savaitę apeliacinį skundą atmetė. Maža to, antstolis privalės sumokėti verslininkams 3000 litų už bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Areštavo visą turtą
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau ne kartą rašė apie Šiauliuose kontorą turinčio antstolio A. Liaškovo veiksmus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, antstolis galimai nepaisė antstolių etikos kodekso. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis turėjo areštuoti įmonės turtą, tačiau areštavo sąskaitas ir kasą. Įmonė dėl to nebegalėjo vykdyti net minimalios veiklos, sutriko darbas.
Redakcija taip pat buvo sulaukusi vienos šiaulietės, septyniasdešimt devynerių metų Veronikos (tikroji pavardė ir vardas redakcijai žinomi) laiško, kuriame moteris skundėsi antstolio A. Liaškovo veiksmais. Moteriai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenantys jos artimieji apliejo apatiniame aukšte gyvenančius kaimynus, kurie savo butą buvo apsidraudę. Draudėjai žalą įvertino dviem su puse tūkstančio litų. Vos galą su galu suduriančios pensininkės gyvenimas tuomet pakrypo liūdna linkme: antstolis, pasak moters, atėmė iš jos paskutinį kąsnį – areštavo visą gaunamą socialinę pašalpą.