Aušros alėjos „kamščiai“ penktadienio popietę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Antanas KAČINSKAS
Praėjusių metų pabaigoje vietinėje žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pranešimai apie tai, kad Miesto savivaldybė užsibrėžė tikslą per artimiausius 25 metus pakeisti iš pagrindų transporto eismą centrinėje miesto dalyje ir įrengti dviračių taką Tilžės gatvėje per viaduką.
Žinoma, planai dėl dviračių tako yra sveikintini ir reikalingi, nors akivaizdu, kad mums nebeįmanoma susigrąžinti dviračių sostinės vardo, kadangi tiek Palanga, tiek Druskininkai, tiek Vilnius, vystydami ir propaguodami šią transporto rūšį, senokai ir turbūt negrįžtamai aplenkė Šiaulius. Galima tik įsivaizduoti, kaip šie miestai nutols dviračių propagavimo srityje nuo Šiaulių per tuos 25 metus.
Be to, akivaizdu, kad Šiauliai nėra kurortinis miestas, kuriame būtų taip malonu važinėti po užterštas bei duobėtas miesto gatves, bei nėra toks didmiestis kaip Vilnius ar Amsterdamas, kad dėl automobilių kamščių dažnai daug patogiau būtų keliauti dviračiu. Todėl tas aklas mėgdžiojimas svetimų idėjų kelia didelių abejonių dėl jo reikalingumo.
Ypač keista tai, kad miesto valdžia nė nebando atlikti tyrimų apie naujų dviračių takų vystymo miestiečiams reikalingumą. Ar nėra geriau lėšas, skirtas dviračių takams, skirti transporto parkavimo gatvėse ir daugiabučių namų kiemuose problemoms spręsti, gatvių duobių lopymui, naujų miesto gatvių asfaltavimui ir pan.? Neabejoju, jei būtų atlikta tokia apklausa ir gyventojai galėtų rinktis, kur visų miestiečių sumokamus miesto biudžetui pinigus skirti, jie tikrai nesirinktų dviračių takų, nes daugelis tiek dėl savo pomėgių, tiek dėl amžiaus, tiek dėl saugumo, akivaizdu, tais dviračių takais nesinaudos.
Bet dar didesnių abejonių kelia garsinami miesto valdžios planai sumažinti transporto eismą centrinėje miesto dalyje. Teiginiai, kad didelės automobilių spūstys bei nuolat burzgiantys autobusai teršia orą ir vargina šiauliečius, gal ir pagrįsti. Bet ar eismo ribojimas miesto centre sumažins burzgiančių ir orą teršiančių autobusų skaičių? Akivaizdu, kad ne. Tam reikia Savivaldybės įmonei „Busturas“ įsigyti naujesnius autobusus, o tam, kad nebūtų automobilių spūsčių, reikia kuo mažiau riboti automobilių eismą bei rekonstruoti miesto centrinėje dalyje esančias gatves ir pagerinti susisiekimą. Taip pat spręsti parkavimo, ypač miesto centre, problemas, kad miestiečiams nereikėtų sukti ratų ieškant kur centre pasistatyti automobilį atvykus į darbą ar leisti laisvalaikio.
Nereikia pamiršti, kad sprendimas uždrausti statyti ar (ir) įvažiuoti, ar kitaip riboti patekimą į miesto centrą akivaizdžiai numarins tiek patį miesto centrą, tiek jame esantį verslą, nes gyventojai ir taip nebevyksta iš pietinės miesto dalies į centrą.
Pėsčiųjų bulvaras, kuriam išleistos dešimtys milijonų litų, yra leisgyvis. Apie tai nuolat rašo ne tik vietinė žiniasklaida. Bulvare pilna tuščių patalpų su iškabomis „Išnuomojamos patalpos“, o tai ir rodo šioje dalyje mirštant verslą. O mirštant verslui mažėja ir gyventojų, nes eiti pasivaikščioti į bulvarą nebėra ko – čia mažėja kavinių, barų, parduotuvių ir kitų lankytinų vietų. Todėl tokie planai visiškai sugriautų miesto centrą ir jame įsikūrusį verslą.
Tai akivaizdžiai parodo ir PC „Saulės miestas“ įkūrimas miesto centrinėje dalyje, kuriam atsiradus bulvaras akivaizdžiai ištuštėjo. Dar labiau jis ištuštėjo miesto pietinėje dalyje pastačius PPC „Akropolis“. Todėl pietinėje dalyje, kuriame yra pagrindiniai miesto prekybos centrai, nauja bažnyčia, o netrukus atsiras ir naujas turgus, gyvenantiems miestiečiams visiškai nebėra jokio nei noro, nei poreikio, nei malonumo važiuoti į miesto centrą ir vaikščioti apmirusiu bulvaru. Bulvaru, kuriame po 18 valandos eilinėmis darbo dienomis nėra nė gyvos dvasios, o jei dar ir automobiliai negalės važiuoti ar patekimas bus kitaip ribojamas, tai centrinė dalis virs miestu vaiduokliu, kuriuo retkarčiais šlaistosi tik zombiai ir Savivaldybės klerkai.
Nesuprantami tokie miesto politikų ir buvusių vadovų planai. Atkreiptinas dėmesys į kitus Lietuvos miestus. Pavyzdžiui, mūsų sostinėje, kurioje transporto kamščiai yra nepalyginamai didesni, leidžiama važiuoti su nedideliais apribojimais savaitgalį automobiliu tiek Gedimino prospektu, tiek pačiomis judriausiomis gatvėmis – tokiomis kaip Vokiečių gatvė, tiek Rotušės aikštėje, tiek Didžiąja gatve. Čia net leidžiama automobiliams važiuoti gatve, kur yra didžiulė barų, kavinių ir restoranų koncentracija bei minios žmonių. Beje, visose šiose gatvėse yra leidžiama stovėti automobiliams, tokiu būdu yra stengiamasi sudaryti patogumą gyventojams. Todėl nuo tokių mūsų miesto politikų ir valdžios svaičiojimų sukasi galva.
Ir iš kur atsiranda toks bukumas ir primityvumas. Nors miesto valdininkai nuolat važinėja po įvairiausias komandiruotes užsienyje ir mato, kaip Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse sprendžiamos parkavimo problemos, bet akivaizdu, kad jie visiškai nepasimoko. Žinoma, negalima teigti, kad jie nuvykę po oficialių priėmimų viešbučio kambaryje geria tik šalia parduotuvėje nusipirktą brendžiuką, bet kad nepasimoko iš geros patirties, tai akivaizdu.
Daugelis šiauliečių neabejotinai lankėsi minėtose ir kitose šalyse bei matė, kaip net mažytėse gatvelėse, kuriose dažnai yra net vienpusis eismas, leidžiama parkuoti automobilius net abiejose gatvės pusėse – tad įsitenka tiek miesto gyventojai, tiek svečiai.
Akivaizdu, kad miesto centre gyvenantys žmonės, pasirinkę patogią gyvenimo vietą, neišvengiamai patiria ir tam tikrų nepatogumų, t. y. automobilių stovėjimą po langais, bet tai kiekvieno apsisprendimas. Norint kvėpuoti grynu oru reikia keltis į miesto pakraštį, ar dar geriau – į kaimą, ir nesitikėti miesto centre miško oro ir apmirusio gyvenimo.
Atkreipkite dėmesį, kokio dydžio šaligatviai yra mūsų mieste ir daugelyje normalių pasaulio miestų. Pasižvalgius vien tik po nuo Savivaldybės prasidedančią Aušros alėją: tiek ties Savivaldybe, kur ne taip seniai buvo restauruota gatvė ir šaligatvis, tiek šaligatvis ties Šiaulių kolegija ir t. t. yra net 3-5 metrų pločio, kai tuo tarpu eismas vyksta abiem kryptimis tik dviem juostomis. Akivaizdu, kad miestui reikėtų leisti pinigus įrenginėjant papildomas eismo juostas šaligatvių sąskaita, rengiant žiedus, kur tai įmanoma, ar išmaniuosius šviesoforus, kad išspręstume automobilių spūsčių problemą, bet ne mažinti ir riboti automobilių patekimą į miesto centrą.
Taip pat visiškai nesuprantamas miesto valdininkų bukumas ir noras susireikšminti draudžiant įvairiausiose miesto vietose parkuotis automobiliams, kai tuo tarpu visur, net ir Lietuvoje, yra priešinga situacija. Atkreipkite dėmesį, kad net ir Palangoje, Vytauto gatvėje, ir net gatvėse, esančiose gerokai arčiau jūros, kuriomis šiame nedideliame kurortiniame miestelyje vasaros sezono metu atvyksta milžiniškas automobilių skaičius, leidžiama parkuotis centrinėje miesto gatvėje.
Tuo tarpu Šiaulių miesto vienoje iš svarbiausių – centrinėje Tilžės – gatvėje yra tik atskiros automobilių stovėjimo salelės, kuriose verslininkams pavyko gauti leidimus prie pastatų leisti sustoti.
Tokiais draudimais yra žlugdomas ne tik verslas, bet mūsų miesto vairuotojai yra stumiami daryti nusižengimus, kai jiems reikia trumpam stabtelėti arba yra užstatomi daugiabučių ir nuosavų pastatų kiemai ir pan. Vietoj to, kad miesto valdžia įrengtų automobilių stovėjimo vietas šiose vietose, ji draudžia tai daryti privačiam verslui net savo sąskaita.
Prisimenu, kaip teko matyti Lenkijoje, Varšuvoje, išspręstas parkavimosi problemas. Ten miesto valdžia, nenorėdama leisti pinigų ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelių įgilinant gatvės važiuojamąją dalį šaligatvių sąskaita, sustato kelio ženklus, leidžiančius automobiliui parkuotis tiesiai ant šaligatvio, nes šaligatviai ten nuo tarybinių metų tokie pat platūs, kaip ir Šiaulių bei kitų Lietuvos miestų.
Tokiu būdu minimaliais kaštais yra išsprendžiama parkavimo bei tuo pačiu transporto grūsties problema.
Beje, panašiai leista parkuotis ir Aušros alėjoje prie Šiaulių apylinkės prokuratūros pastato, bet ši išimtis kažkodėl padaryta tik prokurorams. Gal todėl, kad mažiau matytų Miesto savivaldybės valdininkų aplaidžios, o dažnai ir nusikalstamos veiklos. Žinoma, tai tik prielaidos, greičiausiai ir neturinčios jokio pagrindo, bet eilinis miesto gyventojas drąsiai gali mąstyti būtent taip, ir neabejoju, kad dalis jų taip ir mąsto.
Pavyzdžiui, prieš daug metų leidus įrengti ir sustoti analogišku būdu Tilžės gatvėje prie koncertų salės „Saulė“ esančios parduotuvės bei kirpyklos buvo išspręsta ne tik verslo problema verslininkams, kurių klientai gavo galimybę ten sustoti, beje, šalia labai judrios Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžos. Taip ir buvo iš dalies išspręsta parkavimosi problema visiems miesto žmonėms, nes ši aikštelė tarnauja ne tik verslui, bet ir koncertų salės „Saulė“ renginių žiūrovams – aikštelė nuolat pilna miesto gyventojų ir svečių automobilių.
Beje, neteko girdėti, kad dėl to būtų padidėjęs avaringumas automobiliui išvažiuojant.
Tokių pavyzdžių, beje, yra ir daugiau, bet deja, tai yra tik labai nedidelės išimtys, kai verslininkai per didžiulius vargus ir įtikinėjimus ar dovanas valdininkams gauna leidimus statyti ant gatvės automobilius prie jiems priklausančių verslo įstaigų ar už savo lėšas įrengti automobilių stovėjimo vietas miesto gatvėse.
„Šiaulių naujienų“ dienraščio skaitytojams norisi priminti, kaip toje pačioje Tilžės gatvėje ilgus metus buvo leista stovėti „Šiaulių banko“ automobiliams, nes ten vietos buvo rezervuotos. Bet deja, ir ten šiuo metu negalima laikyti automobilių, nes turbūt net bankininkams šios rezervacijos kaina buvo per didelė.
Beje, į šalia tame pačiame pastate įsikūrusią „Medicina practica“ laboratoriją, kurioje atliekami labai reti ir būtini medicininiai tyrimai, artimieji, atvežę sunkiai sergančius bei sudėtingai vaikštančius asmenis, net negali sustoti išlaipinti keleivio šioje vietoje, gatvėje, nepažeidę Kelių eismo taisyklių. Ir nors šios laboratorijos savininkai, verslininkai iš Vilniaus, kreipėsi į Seimo narį Edvardą Žakarį kelis kartus dar šioje Tarybos kadencijoje, kai Savivaldybės tiek meras, tiek Administracijos direktorius buvo tie patys socialdemokratai, Seimo narys tik atsirašinėjo, kad perdavė šį klausimą spręsti Šiaulių savivaldybei, iš kurios verslininkai nesulaukė jokio atsakymo ir ten neleidžiama sustoti iki šiol.
Argi taip valdžia ir Seimo nariai turėtų tarnauti žmonėms? Ar draudimais reikia spręsti tokias problemas?
Nuoširdžiai norisi tikėti, kad šie pagarsinti politikų ir valdininkų planai nebus įgyvendinti, kad naujasis meras, kuris iš dviejų likusių kandidatų rytoj juo betaptų, bent kartą atsižvelgs į žmonių interesus bei norus ir padės spręsti problemas šiuolaikiškai ir taip, kaip jos sprendžiamos visoje Europoje ir kaip jau seniai sprendžiamos kituose Lietuvos miestuose, o mūsų mieste daugės ne įvairiausių draudimų ir apribojimų, bet priešingai – bus sudaromos sąlygos tiek vystyti verslą, tiek kurti naujas darbo vietas, tiek miesto gyventojams naudotis miesto centro privalumais.

Ištuštėjusi Vilniaus pėsčiųjų gatvė – Šiaulių bulvaras.
Artūro STAPONKAUS nuotr.