Svarstydami apie savo karjerą pirmiausia pagalvojame apie diplomą, profesines žinias, galbūt įgytą patirtį. Domimės, kokių profesijų žmonės darbo negauna, kokias specialybes ir kokiose mokyklose perspektyvu studijuoti. Tačiau neretai pamirštame, kad asmeninės savybės, principai, vertybės ne ką mažiau reikšmingos. Tad ką daryti siekiant lengviau įsidarbinti? Mokytis universitete, kolegijoje, profesinėje mokykloje, o gal tiesiog pasitikėti sėkme?
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Darbdaviams svarbi ne tik asmens kvalifikacija
Ne paslaptis, kad darbdaviai dažniausiai samdo žmones, kurie geba dirbti praktiškai. Dėl to neretai sulaukiama priekaištų iš potencialių darbuotojų pusės. „Jeigu mūsų niekas nesamdo, tai kaip mes įgysime tos patirties“, – skundžiasi jie. Ne ką rečiau priekaištaujama aukštosioms mokykloms, esą jos nesuteikia pakankamai praktinių žinių. Tai kas iš tiesų darbdaviams svarbiausia: diplomas, asmens profesinės žinios ar patirtis?
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Vaidos Ignotienės nuomone, į tam tikras darbo pozicijas, ypač valstybės tarnyboje, atitinkamas išsilavinimas yra būtinas, o tada darbdavys, rinkdamasis kandidatus, papildomai vertina ir turimas profesines žinias, ir kompetencijas, ir darbo patirtį.
„Be abejonės, kad darbdaviai palankiau vertina kandidatus, turinčius išsilavinimą, tačiau per darbo pokalbį darbdaviai, bendraudami su galimais darbuotojais, atkreipia dėmesį į daugelį aspektų, ne tik į kandidatų kvalifikaciją, kaip dažnokai manoma. Darbdaviui rūpi žinoti, ar darbuotojas gebės atlikti visas pareigas, kurias nori prisiimti, pretenduodamas į tam tikrą poziciją. Tačiau taip pat per pokalbį bandoma sužinoti, ar darbuotojas bus aktyvus organizacijos narys, ar jis tikrai nori dirbti ir dalyvauti organizacijos vykdomose veiklose, kartu siekti tikslų. Įtakos turi ir žmogaus motyvacija, ir jo atkaklumas bei pats prisistatymas darbdaviui“, – sako specialistė.
Viešojoje erdvėje vis dažniau kyla pasvarstymų, jog siekiant lengviau susirasti darbą verta mokytis profesinėje mokykloje, nes ten galima įgyti trūkstamų profesinių žinių, kurių nesuteikia universitetai bei kolegijos. Tačiau, pasirodo, tai ne visuomet pasiteisina.
Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis, 2014 metais iš visų užregistruotų laisvų darbo vietų 53,7 proc. buvo skirta asmenims, turintiems profesinį išsilavinimą, 18,6 proc. – specialistams (turintiems aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimus), 27,7 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams.
2014 metais įdarbinta 16760 darbo biržoje registruotų bedarbių, iš jų: 46,6 proc. turintys profesinį išsilavinimą, 24,4 proc. – turintys aukštąjį išsilavinimą, 29 proc. nekvalifikuotų asmenų.
Skaičiai rodo, kad daugiau ne pusę visų užregistruojamų darbo pasiūlymų yra skirta kvalifikuotiems darbininkams, o įdarbinančiųjų daugumą sudaro asmenys, turintys profesinį parengimą.

Esminė kliūtis – nepasitikėjimas savimi
Darbdavių nuomone, verslumą lemia ne tik išsilavinimas, tačiau ir asmeninės savybės. Tuomet kodėl visi ir toliau masiškai siekia diplomo? Nejau asmeninės savybės, principai, vertybės šiandien nieko nebereiškia? Kas kaltas dėl tokio mąstymo: nežinojimas, ką pats gyvenime nori veikti, o gal pasitikėjimo savimi stoka?
Anot Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos, pasitikėjimas savimi yra daugelio pageidaujamų savybių ar įpročių šaltinis. Jei esame pasitikintys savimi, daug lengviau siekiame savo tikslų, produktyviau dirbame, efektyviau sprendžiame problemas, lengvai bendraujame.
„Pasitikėjimo savimi stoka – viena iš kliūčių, galinčių asmeniui sutrukdyti įsidarbinti.
Darbdavys, rinkdamasis kandidatą, dažnai pirmenybę teiks tam asmeniui, kuris aiškiai žino, kokio darbo pageidauja, ko siekia, lengvai bendrauja, turi siekių ir tikslų“, – pabrėžia V. Ignotienė.
Specialistės nuomone, geras darbuotojas turi būti motyvuotas darbui, turėti atitinkamų profesinių žinių, rodyti iniciatyvą, nuolat tobulėti ir rezultate – laiku ir kokybiškai atlikti pavestas užduotis.
Vis dėlto yra darboviečių, kur į asmenines savybes neatsižvelgiama. Į darbą priimami kandūs, nedraugiški, kitiems kenkiantys asmenys. Ir galbūt tik todėl, jog į šią vietą juos rekomendavo tėvai, dėdės, tetos ar draugai.
Tarp norinčių įsidarbinti pasitaiko ir manančių, jog pasaulyje daugiau nėra geresnių specialistų už juos. Todėl tiek rašydami savo gyvenimo aprašymą, tiek pokalbio dėl darbo metu labai save išaukština. Pasakoja, kokie jie puikūs ir verti pagyrų: „Esu geriausia kandidatė siūlomai pozicijai užimti.“
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja akcentuoja, kad kokybiško CV parašymui neužtenka keleto minučių. Taip pat ir kiekvienam darbo pokalbiui reikia ruoštis iš anksto.
„Tiek gyvenimo aprašyme, tiek bendraujant su darbdaviu, pirmiausia turi būti pabrėžiami išsilavinimo, turimų kompetencijų ir darbo patirties pranašumai. Niekas nedraudžia kalbėti ir apie asmenines savybes, tačiau jos turėtų būti neišgalvotos ir iš tiesų turi atspindėti patį asmenį. Be to, reikia nepamiršti, kad darbdaviui būsimas darbuotojas reikalingas pirmiausia dėl jo indėlio į organizaciją“, – akcentuoja V. Ignotienė.

Trūko kvalifikuotų darbuotojų
2014 metais Šiaulių teritorinė darbo birža įregistravo 24378 laisvas darbo vietas. Pagal ekonomines veiklas daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus įmonės, mažiausiai – žemės ūkio įmonės. Laisvų darbo vietų struktūroje didėjo darbo pasiūlymų dalis pramonėje, mažėjo žemės ūkyje.
2014 metais didžiausios įsidarbinimo galimybės buvo: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, pardavėjams, siuvėjams, plataus profilio statybininkams, pardavimo vadybininkams, virėjams, vairuotojams ekspeditoriams, pastatų apšiltintojams, betonuotojams, šaltkalviams surinkėjams, elektrinių komponentų surinkėjams, konditeriams, kepėjams, plytų mūrininkams, suvirintojams, barmenams padavėjams, padavėjams, šaltkalviams, elektromonteriams.
Anot vedėjos, praėjusiais metais darbo rinkoje trūko kvalifikuotų darbuotojų: „Kvalifikuotiems darbininkams darbo pasiūlymų 2014 metais įregistruota 1,3 karto daugiau nei darbo biržoje buvo registruota asmenų, galinčių dirbti kvalifikuotus darbus.“
2014 metais Šiaulių apskrityje, turintiems aukštąjį universitetinį / koleginį arba aukštesnįjį išsilavinimą, sunkiausiai sekėsi įsidarbinti verslo paslaugų vadybininkams, aplinkos apsaugos inžinieriams, administratoriams, apskaitininkams, socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, teisininkams, pradinio ugdymo mokytojams, kūno kultūros mokytojams, turizmo vadybininkams.
Tuo tarpu turintiems profesinį pasirengimą, mažiausios įsidarbinimo galimybės buvo kirpėjams, apsaugos darbuotojams, traktorininkams, medkirčiams, automobilių šaltkalviams.