Laukdami euro įvedimo lietuviai 2014 metais pakoregavo savo vartojimo įpročius. Priešingai nei ankstesniais metais, gyventojai daugiausiai lėšų skyrė ne pirmojo būtinumo, bet vidutinio laikotarpio vartojimo prekėms: rūbams, avalynei, buitinėms prekėms bei nekilnojamam turtui.

Diana JANUŠAITĖ

2014 m. augo investicijos į materialias gerybes
Apžvelgus tradicinę namų ūkių finansinių metų apžvalgą, paaiškėjo, kad mažmeninių pardavimų apimtys šiemet didėjo sparčiau nei 2013–aisiais. Gyventojai aktyviau pirko drabužius ir avalynę (90,2 proc.), baldus ir namų apyvokos daiktus (32,9 proc.).
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės teigimu, gyventojų investicijas į materialias gėrybės paskatino spekuliacijos dėl būsimų kainų ir gyventojų perkamosios galios smukimo, susijusio su euro įvedimu.
„Vartojimo augimui įtakos turėjo gyventojų lūkesčių pokyčiai, objektyvios ekonominės aplinkybės, šiek tiek išaugusios pajamos bei smuktelėjęs nedarbo lygis“, - sakė O. Bložienė.
Vidutinis atlyginimas po mokesčių Lietuvoje per metus ūgtelėjo beveik 5 proc., nedarbo lygis per metus sumažėjo iki 9,1 proc. Kartu su atlyginimais didėjo ir privačių asmenų piniginiai pervedimai iš užsienio. Vertinant pastarųjų trijų ketvirčių duomenis, šios lėšos siekė beveik 4 mlrd. litų apie 7 proc. namų ūkių vartojimo išlaidų. Anot ekspertės, žmonės iš užsienio daugiausiai investuoja į nekilnojamąjį turtą ir teikia finansinę paramą savo artimiesiems, gyvenantiems Lietuvoje.

Vartojimas skolon nedidėjo
Būsto įsigijimas Lietuvos gyventojams yra viena priimtiniausių pinigų investavimo priemonių. Didesnis sujudimas nekilnojamo turto (NT) rinkoje prasidėjo paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir tęsėsi visą pirmąjį šių metų pusmetį.
2014 metų vasaros viduryje gyventojų lūkesčiai pradėjo blogėti, o NT sandorių skaičius – mažėti. Neigiami lūkesčiai siejami su neramia padėtimi Ukrainoje bei Rusijoje.
„Šiemet butų kainos augo sparčiau nei atlyginimai ir tai galėjo tapti paskata investuoti turimas santaupas į nekilnojamąjį turtą. Prie to prisidėjo ir nepinganti nuoma bei neramumai Rytų šalyse“, - komentavo O. Bložienė.
Pasak specialistės, namų ūkių vartojimas skolon, įvertinant pradelstus mokėjimus, vartojamąsias paskolas ir lizingą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, nedidėjo, o padelstų mokėjimų suma svyruoja apie 3,6 mlrd. litų. Be to, remiantis kreditų biuro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių maždaug 100 tūkst. gyventojų visiškai atsiskaitė už pradelstus mokėjimus padengdami beveik 1 mlrd. Lt skolų. Nepaisant to, pradelstų mokėjimų suma vis dar solidi ir sudaro beveik 3 proc. praėjusių metų šalies BVP.
Žinojimas, jog teks pereiti prie naujos valiutos, gyventojų neprivertė galvoti apie ilgalaikį taupymą. Lietuviams ilgalaikio taupymo instrumentai vis dar nepažįstami. Jie sunkiai persiorientuoja į tokias taupymo sritis kaip periodinis investavimas, vaikų ar pensijų fondai.
Taip pat Lietuvos gyventojai labai mėgsta grynuosius pinigus. Tačiau prieš euro įvedimą lietuviai dažniau nei bet kada anksčiau pervedė grynuosius į sąskaitas. Metų pradžioje buvo fiksuojama, jog grynųjų yra 3,33 mlrd., o per metus sumažėjo iki 2,5 mlrd. litų. Tuo tarpu 2013 metais grynųjų pinigų vis daugėjo.

Prognozuoja vartojimo augimą
Kalbėdama apie 2015 metų prognozes finansų ekspertė išskyrė, jog gyventojų lūkesčiai dėl ateities praėjusių metų pabaigoje ir per šių metų pirmąjį pusmetį buvo teigiami. Nuo metų vidurio pradėjo blogėti, tokią tendenciją siejo su padėtimi Ukrainoje. Metų pabaigoje lūkesčiai pradėjo gerėti, tačiau požiūris ir vėl gali pasikeisti dėl ekonominės krizės Rusijoje.
Ateinančiais metais lauktinas gyventojų pajamų ir vartojimo augimas, tačiau labiau antrąjį pusmetį, nes pirmoje metų pusėje tikėtinas gyventojų atsargumas ir budrumas pasikeitus šalies valiutai.
„Pagrindiniu iššūkiu 2015 metais taps perėjimas prie naujos valiutos. Gyventojų finansams kitąmet įtakos turės ir keletas mokestinių naujovių – ūgtelėjusios cigarečių ir alkoholio kainos. Taip pat išplėsta mokestinė NT mokesčio bazė. Tačiau šiuos pokyčius, tikėtina, gyventojai pajaus mažiau arba rečiau nei pingančius degalus ir šilumos energiją“, - apibendrino O. Bložienė.