Visai neseniai Radviliškio rajono savivaldybė suskubo surašyti visą rajone esantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra apleistas, neprižiūrimas, nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį. Čia prisidėti skatinami ir gyventojai, kurių prašoma nelikti abejingiems ir pranešti apie pavojų keliančius griūvančius pastatus. Panašiai tvarkosi ir Šiaulių miestas. Kaip teigia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera, dažnai neprižiūrimų pastatų savininkų nėra arba jie įspėjimus praleidžia pro ausis. Todėl, anot G. Mendozos-Herreros, reikia ieškoti naujo recepto, kaip gyventojus skatinti tvarkytis.
Net ir rajonų gyventojai renka informaciją apie griūvančius pastatus
Radviliškio rajono seniūnijos jau laukia informacijos apie apleistus ir griūvančius pastatus. Kad rajone kuo mažiau būtų apleistų, griūvančių ir pavojų keliančių pastatų, kviečiami prisidėti ir gyventojai. Todėl Radviliškio rajono savivaldybės atstovai prašo pranešti seniūnijoms apie visus pastebėtus neprižiūrimus objektus. Seniūnijos lauks ne tik informacijos apie tokius vaizdą darkančius ar pavojų aplinkiniams keliančius statinius, bet ir jų fotografijų.
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, įstatymų leidėjas suteikia teisę savivaldybių taryboms nuspręsti, kokį mokestį taikys konkrečiai nekilnojamam turtui. Jis gali siekti net tris procentus turto vertės. Šiemet iki birželio 1 dienos patvirtintas kitais metais taikomas tarifas, kuris naudojamoms komercinėms patalpoms siekia 0,75 procento, o nenaudojamoms – 1 procentą.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba nustatys 2018 metų apleistam, neprižiūrimam, nenaudojamam ar naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamam turtui taikytinus tarifus, kartu patvirtins pirmąjį tokio turto sąrašą. Jau tuomet aprašo nuostatos bus taikomos visiems apleisto nekilnojamojo turto savininkams.
Neprižiūrėtų pastatų – net kelios dešimtys
Šiauliai, skirtingai nei Radviliškio rajonas, dar nemobilizavo gyventojų, kurie prisidėtų prie griūvančių namų vaiduoklių registravimo, tačiau jau ne pirmi metai renka duomenis apie Šiauliuose esančius neprižiūrėtus pastatus, už ką yra baudžiami jų savininkai.
It kokia Šiaulių miesto piktžaizdė stovi apleistas ir skandalais apipintas Menų inkubatorius. Tačiau apsižvalgius mieste galima pamatyti ir daug kitų pastatų, nuosavų namų vaiduoklių.
„Šiaulių naujienų“ redakcija vis dažniau sulaukia gyventojų kritiškų pastebėjimų apie tvarkomas miesto dalis, po kurių pasimato problemiški pastatai. Daug kam užkliūva sutvarkyta Dvaro gatvė, kurioje išpjovus medžius, ten esančių pastatų fasadų vaizdas estetinio pasigėrėjimo nė vienam nekelia.
„Tokiu pačiu principu, kaip Radviliškio rajonas, tvarkosi ir Šiaulių miestas. Yra Savivaldybėje už tai atsakingas Statybos skyrius, kuris registruoja visus netvarkingus pastatus. Jau šiandien turi rinktis komisija, kuris spręs, kaip apmokestinti tokių pastatų savininkus, jei jie po perspėjimų nesitvarko savo pastatų. Turime du sąrašus: neprižiūrėtų pastatų ir sklypų, kurių savininkai vis įspėjami apie baudas. Iš viso Šiaulių mieste net kelios dešimtys tokių netvarkingų pastatų, tačiau didžiausių problemų kelia visiems gerai žinomi objektai. Pavyzdys – Gilo statyba, Žemaitės gatvėje už Dvaro gatvės esantis neaptvertas pastatas“, – sako G. Mendoza-Herrera.
Ieško sprendimų: nėra savininko, nėra ir ką bausti
Dažnai nėra pastato savininko, kurį būtų galima apmokestinti dėl neprižiūrimo pastato. Pasak G. Mendozos-Herreros, taip yra dėl užsitęsusių teisminių ginčų, todėl ir pastatai vaiduokliai stovi sau kaip stovėję.
„Dažnai apmokestinimas net neduoda realios naudos, nes mokesčiai keliauja į mokesčių inspekciją ir taip tik kaupiasi skola, o savivaldybės rankos dėl tolimesnių sprendimų paprasčiausiai yra surištos. Tik tada, kai jau viršijama skolos turto vertė, pradedami skolos išieškojimo procesai“, – aiškina G. Mendoza-Herrera.
„Reikia meduolių, o ne botago“
Kiekvienais metais įspėjami Šiaulių miesto vaiduoklių pastatų savininkai ir, pasak G. Mendozos-Herreros, didžioji dalis galiausiai sutvarko, tačiau yra tokių pastatų, kurie metų metus stovi apleisti.
„Vienas tokių apleistų objektų – buvęs kepyklos pastatas, esantis netoli Šiaulių miesto savivaldybės. Dėl šios vietos jau vyksta teisminiai procesai. Griūvančių pastatų savininkams kasmet ieškome recepto, kaip juos paskatinti. Visgi svarbiausia, kad nenaudojami pastatai būtų saugūs aplinkiniams: būtų užkalti langai, nekristų statybinės konstrukcijos bei būtų aptverta jų teritorija. Baudos neretai problemos neišsprendžia. Todėl manau, jog tokių pastatų savininkams reikia ne botago, o meduolių, kad jie pradėtų tvarkytis. Kitaip tariant, reikia skatinti investuoti, o ne skirti baudas“, – sako G. Mendoza-Herrera.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja G. Mendoza-Herrera sako, kad dažnai neprižiūrimų pastatų savininkų nėra arba jie įspėjimus praleidžia pro ausis, todėl reikia ieškoti naujo recepto, kaip gyventojus skatinti tvarkytis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
