Kultūros ministras Šarūnas Birutis lankydamasis Šiauliuose pristatė naująjį Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovą Aurimą Žvinį teatro kolektyvui. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre  A. Žvinys dirba daugiau kaip dešimtmetį. Tad gerai pažįsta ne tik teatro kolektyvą, puoselėjamas tradicijas ir vertybes, bet ir žino dabartinę situaciją. Oficialiai teatro vadovu jis pradėjo dirbti jau liepą. Pristatytas ir naujasis teatro meno vadovas Paulius Ignatavičius.

Artimiausi planai – premjeros ir ne tik
Kaip sako A. Žvinys, vadovavimas jam – visiškai nauja patirtis. „Tiesioginio vadovo teatre ar įmonėje patirties praktiškai neturėjau. Buvau įvairių renginių projektų vadovu, teko dirbti su įvairiais atskirais teatriniais projektais“, – pažymi jis.

Rengdamas programą A. Žvinys darbavosi kartu su Pauliumi Ignatavičiumi. „Konkursui pateikėme savo programą dviese. Turime idėjų ir minčių, kaip galima tobulinti Valstybinio Šiaulių dramos teatro veiklą ir įnešti naujovių, prisidėti prie miesto gyvenimo. Pagalvojome – jeigu mūsų mintys ir idėjos patiks Kultūros ministerijai, mielai jas bandysime įgyvendinti“, – sako A. Žvinys.

Pasak jo, artimiausiuose planuose – kelios premjeros, turėsiančios pasirodyti iki Naujųjų. Vienas spektaklis skirtas vaikams, jį režisuosiantis Šarūnas Datenis – jaunas režisierius, aktyviai statantis įdomius interaktyvius vaikiškus spektaklius, kurie sulaukia didelio populiarumo.

Dar vyksta mažosios salės remontas, A. Žvinio manymu, nuo šio sezono jau bus galima atverti jos duris. Tad ir jai ruošiamas naujas spektaklis, kurį statys  režisierius Arvydas Lebeliūnas. Spektaklis vadinasi „Dvi poniutės pakeliui į Šiaurę“, bet pjesės pirminis pavadinimas laikinas – greičiausiai bus pakeistas. Tai bus prancūzų dramaturgo spektaklis, subtili ir reikalaujanti erudicijos komedija, gvildenanti šeimų susvetimėjimo temas.

 „Spektaklis bus skirtas kamerinėms erdvėms. Su juo galėtume nemažai gastroliuoti po regionus.

Pakankamai aktuali problema, kad regioniniai kultūros centrai neturi techninių galimybių priimti  plačių apimčių arba didelių spektaklių. Mobilūs, kompaktiški, kitaip tariant, gastrolėms pritaikyti kameriniai spektakliai yra labai reikalingi tiek regionui, tiek ir mums“, – sako A. Žvinys.

Kas dar būtina? Anot jo, teatrui reikia žymiai aktyviau dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime, plėsti veiklą ir dirbti už teatro ribų, miesto šventėse ir įvairiuose socialiniuose projektuose, bendradarbiauti su kitais kūrėjais, kultūros įstaigomis...

„Artimiausiu metu ,,Šiaulių naktims“ rengiame programą. Jos metu ant teatro fasado būtų rodoma didelė projekcija, visų aktorių portretai. Projektas rengiamas su žinomu Šiaulių kūrėju Vilmantu Dambrausku, jis talkins rengiant šiuos portretus. Taip pat naujam sezonui turėtų pasipuošti teatro fojė aktorių portretais, kurią darytų irgi V. Dambrauskas“, – sako A. Žvinys.

Minčių ir vizijų daug, dabar reikia nuosekliai eiti į priekį.

Nauji aktoriai teatrui būtini
Kaip sako A. Žvinys, teatras yra kol kas biudžetinė įstaiga ir turi labai ribotą etatų skaičių. Šiuo metu  šiauliečių trupė yra mažiausia iš visų valstybinių dramos teatrų – 30 etatinių aktorių.

Bet plėsti skaičių nėra galimybių.

„Yra galimybė kviesti aktorius vienam ar kitam projektui. Tokiu būdu pastatytas Aido Giniočio spektaklis „Vardan tos“ –  kitų miestų aktoriai pasirodo mūsų scenoje, konkrečiame darbe, pasirašoma sutartis. O tai nauda ir žiūrovui – naujus veidus pamatyti yra smagu. Teigiamos įtakos daro ir pačiai teatro trupei – nauji žmonės  skatina pasitempti, įneša geros konkurencijos ir noro įrodyti, kad galime dirbti su kitais. Tokių kviestinių aktorių atsinaujinimas galimas artimiausiu metu“, – sako teatro vadovas.

Mokslo, sociologų jau įrodyta, kad vienas iš veiksnių, skatinančių miesto plėtrą, ekonomiką, vystymąsį yra būtent kultūra. Kad kultūrinis meninis miesto gyvenimas tam turi labai didelės įtakos, A. Žvinys įsitikinęs, bet pasak jo, kiti tuo labai abejoja.

„Teatras gali, turi ir privalo kalbėti aktualiomis temomis, kurios yra čia pat mūsų mieste, mūsų valstybėje, vesti dialogą, padėti spręsti problemas ir tuo pačiu kurti patrauklesnio miesto įvaizdį.

Pripažinsiu, rengiant programą teko bendrauti su studentais magistrantais, diplomantais. Potencialiausi jaunieji specialistai, kurie galėtų įsilieti į mūsų kolektyvą, pasakė, kad nenori dirbti Šiauliuose. Pasiteiravau – ar Šiaulių mieste, ar Šiaulių teatre? Jie sako – Šiaulių mieste. Į teatrą mielai atvažiuotų vienam projektui ar dviem. Bet čia gyventi nenori. Mane kaip šiaulietį tai liūdina. Ir aš jaučiu tam tikrą pareigą, atsakomybę, kad teatras privalo šitą nuostatą keisti savo kompetencijos ribose“, – teigia A. Žvinys.

Kaip jis sako, Valstybinio Šiaulių dramos teatro didžioji veiklos dalis vyksta Šiaulių mieste ir regione: „Mes esame labai tampriai susieti su miestu. Miesto nuosmukiai automatiškai tampa ir mūsų teatro nuosmukiais. Ir mums gyvybiškai būtina daryti viską, kad miestas būtų patrauklus, kad čia būtų auditorija, mūsų žiūrovai. Jaunąją kartą mes po truputį prarandame, jeigu nieko nedarysime, ateis diena, kai būsime nereikalingi. Tokios dienos reikia nelaukti ir iš savęs pareikalauti visko, kad emigracija, miesto senėjimo ir traukimosi statistika būtų kitokia ir keistųsi į gerąją pusę.“

 
Straipsnių peržiūros
94585562
Į viršų