Sužibo viltis, kad planai atgaivinti Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštę pagaliau virs realybe. Architektui Vyteniui Rudokui pristačius aikštės techninį projektą tapo aišku, kad daug kas keisis iš esmės. Atrodo, kad istorinį paveldą bus siekiama suderinti su moderniais sprendimais. Atsiras penkios skirtingos funkcinės zonos, kuriose bus galima aktyviai leisti laiką, dalyvauti renginiuose, minėti valstybines šventes ar tiesiog pailsėti.

Aikštė – tik teoriškai?
„Šiandien mes neturime jokios aikštės ar bent jau tokios, kaip yra suvokiama europinės kultūros kontekste“, – štai tokia mintimi V. Rudokas pradėjo projekto pristatymą.

Aišku, nors mūsų aikštė egzistuoja tik teoriškai, tai nereiškia, kad ji neturi savų privalumų. Architektas susirinkusiems šiauliečiams atskleidė įdomų faktą, kad dydžiu nenusileidžiame kitoms Lietuvos ar net užsienio miesto aikštėms. Rotušės aikštė Kaune, Gedimino – Vilniuje ir Prisikėlimo – Šiauliuose yra beveik tokio paties dydžio, mūsiškė gal net šiek tiek didesnė. Be to, Maskvos Raudonoji aikštė yra lygiai tokio paties dydžio, kaip mūsų, tik ten forma ne ta. Vadinasi, savo erdvę galime sutvarkyti taip, kad to pavydėtų net užsieniečiai. Po projekto pristatymo tapo akivaizdu, kad galime tikėtis iš tiesų teigiamų pokyčių.

Architektas informavo, kad bus tvarkoma ne tik didžioji aikštės erdvė, skveras prie Savivaldybės, bet ir jos prieigos. Bus tvarkoma maždaug 9 hektarų teritorija Šiaulių miesto centrinėje dalyje, senamiestyje, tarp Vasario 16-osios, Vilniaus, Varpo gatvių ir Aušros alėjos, bei jų išklotinės – tai Prisikėlimo aikštė ir jos prieigos greta Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, Miesto savivaldybės ir Šiaulių valstybinės kolegijos bei jų prieigų (įvertinta 28 hektarų ploto teritorija).

Netrūks šiuolaikiškumo
V. Rudokas sakė, kad tvarkant visą aikštės erdvę bus siekiama istorijos ir šiuolaikiškumo darnos. Skveras išliks kaip istorinė erdvė, kurioje bus statomas paminklas. Tuo tarpu fontaną „Saulės diskai“ planuojama perkelti į kitą miesto vietą.

Nebeliks ir viešojo tualeto, vietoj jo atsiras scenos pakyla. Aišku, tai nereiškia, kad mieste nebeliks  vietų, kur būtų galima atlikti gamtinių reikalų. Tiesiog vietoj viešojo, gatvėse bus statomi modernūs tualetai. Vienas galbūt stovės skvero, kitas – didžiosios aikštės prieigose.

Siūloma keisti ir kapinių zoną. Būtų pakeista tik antžeminė dalis, išklota akmens plokštėmis. Tuomet nuo Tilžės gatvės sankryžos vėl atsivertų Aušros tako ašis.  

Svarstoma, ir kaip pritaikyti Aušros tako laiptų zoną neįgaliesiems. Galbūt bus įrengta daugiau pandusų. Jais galės nusileisti neįgalieji, mamos su vežimėliais ar dviratininkai. Pandusų nesimatys, jie bus paslėpti po želdiniais. Atsiras ir suoliukų, kuriuose bus galima pailsėti.

Pokyčių neišvengs ir erdvė prieš kolegiją. Prieš ją, ties Aušros alėja, bus automobilių statymo aikštelė, o ties Varpo gatve atsiras erdvė autobusams statyti.

Architektui teko pamąstyti kaip padaryti taip, kad žmonės išėję iš kolegijos, iš karto nepajustų, jog atsidūrė gatvėje. Šalia dviejų žaliųjų plotų prieš kolegiją atsiras dar vienas žaliasis plotas, tuomet susidarys kamerinė erdvė ir nesijaus gatvės triukšmo.

Kursime savo istoriją
Aikštė galbūt virs ir pramogų objektu, čia atsiras ne tik didžiulis ekranas, per kurį bus galima stebėti filmus. Pamatysime ir dar vieną įdomybę, apie kurią turbūt ne visi pagalvojame. Galėsime grožėtis fontano juosta, kuri išsidrieks per visą aikštės ilgį ties Aušros alėja nuo Varpo gatvės iki Tilžės gatvės. Kadangi Aušros alėjos ir Varpo gatvės sankryža yra keliais metrais žemiau nei Tilžės gatvės sankryža, atsirado galimybė fontaną paversti kriokliu. Ties Varpo gatve fontanas virstų į 1,5 metro aukščio krioklį ir fontano veidrodinėje plokštumoje atsispindėtų katedra.

Aikštę planuojama išgrįsti akmenimis – turbūt iš pilko granito, kaip architektas atvirauja, nes taip pigiau. Į šią atrakciją būtų įtraukiama ir Šiaulių miesto bendruomenė. Galbūt gyventojams atsirastų galimybė granite išraižyti savo vardą ar hieroglifus. Anot architekto, tuomet šiauliečiai galėtų kurti savo istoriją. Pavyzdžiui, atvykus giminaičiams šiauliečiai papasakotų, kad štai čia įamžintas jo vardas. Tuomet aikštė gyventojams taptų daug artimesnė ir mielesnė.

„Mes ateisime ir norėsime čia leisti laiką, jeigu patys kursime veiksmą. Todėl labai svarbu visokiais segmentais ir elementais sukurti jaukumą“, – pabrėžė V. Rudokas.

Nepamirštas ir dviračių takas. Jis atsirastų Tilžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Katedros, būtų įrengtas šaligatvio juostoje. O aikštės prieigose esančias gatvių atkarpas siūloma išgrįsti akmenimis. Tuomet Šiauliai vėl turėtų senamiestį, be to, tai skatintų vairuotojus būti atsargesnius ir mažinti greitį.

Ir dėkojo, ir skundėsi
Po projekto pristatymo renginyje dalyvavusieji asmenys architektui padėkojo už didelį ir visiems šiauliečiams svarbų darbą. Tačiau atsirado ir tokių, kuriems ne visos architekto išsakytos mintys patiko. Kai kam pasirodė, kad nereikėtų siaurinti gatvių, nes tuomet esą padidėtų avarijų tikimybė. O kiti išsakė savo nuomonę, kad senieji medžiai neturėtų būti pakeisti naujais.

„Sakote, kad planuojate medžius sutvarkyti, galbūt tiesiai sakykite, kad norite juos iškirsti“, – pasigirdo iš salės.
Architektas iš karto paneigė šią mintį: „Mes keičiame medžius į jaunus, gražius, naujus. Jie galbūt atsiras kitoje vietoje, nei dabar yra tas augalas, bet jie bus. Tikrai nesakiau, kad visus medžius išpjausime.“

Į pagalbą V. Rudokui, aiškinantis dėl želdinių likimo aikštėje, suskubo ir dendrologas Kęstutis Aukselis. Jis ragino prisiminti laikus, kai pėsčiųjų bulvare senosios liepos buvo pakeistos naujais želmenimis. Anot jo, jeigu senosios liepos būtų išlikusios, šiandien šalia jų ant suoliukų niekas nesėdėtų. Senąsias liepas puldavo amarai, dėl to juodavo ne tik šalia esantys suoliukai, bet ir grindiniai.

„Gyvenimas nestovi vietoje. Kaip kyla nauji statiniai, taip ir dendrologai laiko nešvaisto veltui. Yra išvedamos naujos medžių rūšys, veislės, kurių amarai nepuola. Padarytumėme klaidą, jeigu paliktumėme senus želdinius, nes tuomet atsirastų problemų. Aišku, tai nereiškia, kad medžius reikia naikinti, užtektų juos pakeisti“, – tvirtino K. Aukselis.

Ragins mažinti greitį
Šiauliečiams nepatiko ir tai, kad senus želdinius pakeitus naujais, nebeliktų pavėsio. Vadinasi, tuomet nebūtų užuovėjos, kur atsisėsti ir pasislėpti nuo karščio.

Dendrologas atkirto, kad naujais medžiais reikia džiaugtis, kaip mažais vaikais. Taip jau gyvenime yra, kad vienu metu želdiniais reikia tiesiog džiaugtis, kitu – jie duoda daugiau naudos ir kažkada ateina pabaiga.

„Visi želdiniai, apie kuriuos kalbėjo architektas, yra pasodinti prieš septyniasdešimt metų. Jie buvo sodinti pokariu, kai želdinių paskirtis buvo visai kita. Miestą po karo reikėjo staigiai atstatyti, todėl pasirinkti tokie želdiniai, kurie greičiau augtų. Tuo tarpu dabar sodinami tokie želdiniai, kurie lėčiau augtų, nes tuomet jų nepuola ligos, vabalai ir nebereikia skirti daug pinigų jų priežiūrai“, – mažaūgių želdinių naudą atskleidė dendrologas.

Gyventojams kilo klausimų ir dėl transporto. Jie klausė, ar susiaurinus gatves nepadaugės nelaimingų atsitikimų.
V. Rudokas paaiškino, kad rengiant projektą buvo vadovaujamasi specialiomis tyrimų studijomis, todėl padaugėti avarijų neturėtų.

„Nemanome, kad šie mūsų sprendiniai pakeis ką nors iš esmės. Situacija keisis tik tada, kai žmogus pradės skaičiuoti laiką ir užuot lėtinęs greitį nuspręs važiuoti ne per centrą, bet aplinkui. Suprantame, kad neleisti važiuoti per centrą būtų pernelyg drastiškas sprendimas, tačiau darome tokius sprendimus, kurie verstų apsigalvoti arba skatintų sulėtinti transportą“, – sakė architektas.

Taip pat gyventojams kilo klausimų dėl paminklo, vėliavos iškėlimo vietos. Šiauliečiai svarstė, kurioje vietoje dabar reikės minėti Kovo 11-ają ar Vasario 16-ąją. Architektas atsakė, kad viskas priklausys nuo bendruomenės valios. Kurioje vietoje mes patys norėsime leisti laiką, ten ir būsime.

V. Rudokas sakė, kad tvarkant visą aikštės erdvę bus siekiama istorijos ir šiuolaikiškumo darnos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.