Ankstyvą pirmadienio rytą į Vilniaus geležinkelio stotį po daugiau negu dviejų savaičių darbo sugrįžo ekspedicijos „Misija Sibiras’16“ dalyviai. Šiemet jie lankė vieną tolimiausių tremties vietų – Igarką, kurią drąsiai galima vadinti poliariniu užkampiu. Daugiau negu vieną hektarą ploto užimančias kapines tvarkė 16 šių metų dalyvių, tarp kurių – netgi trys šiauliečiai. Geležinkelio stotyje ekspedicijos dalyvius pasitiko artimieji, Igarkos tremtinių bendruomenė ir visi tie, kurie yra neabejingi šio projekto pagrindinei idėjai ir veiklai.

Pastatyti 9 nauji kryžiai
Galima drąsiai teigti, kad jaunuoliai atliko didelį darbą –  sutvarkė apleistas Igarkos kapines, atstatė senus kryžius ir suspėjo pastatyti netgi 9 naujus lietuvių tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti skirtus kryžius. Naujuosius jie pradėjo statyti likus 48 valandoms iki išvykimo. Laiko atkarpa trumpa, o medienos svoris – net 810 kilogramų.
Šiaulietis V. Steponavičius teigė, kad per pastarąsias dvi savaites teko daug ko patirti. „Teko ir skubėti, ir naktimis padirbti, ir staigius, greitus sprendimus priimti, bendrauti su vietos valdžia, kuri buvo ne visuomet draugiška“, – kalbėjo šiaulietis.

Ekspedicijos vadovas A. Fokas pasakojo, kad Igarkos kapinės plotu yra didžiausios Sibire. Jis taip pat pridūrė, kad medieną naujiems kryžiams statyti jie turėjo „organizuotis“ iš Krasnojarsko. „Įdomiausia, kad mes medieną turėjom organizuotis iš Krasnojarsko, kuris buvo už 1,7 tūkstančio kilometrų nuo Igarkos. Tremtiniai savo laiku Igarkoje dirbo vienoje iš didžiausių lentpjūvių, tačiau dabar ten nieko nelikę“, – sakė A. Fokas.

Projektas su išliekamąja verte
Vėliau projekto dalyvius priėmė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji dalyvius vaišino savo medumi, šilauogėmis ir obuolių sultimis. Išplatintame spaudos pranešime Prezidentė pabrėžė, kad projektas turi išliekamąją vertę.

 „Tai, ką daro „Misija Sibiras“, turi ilgaamžę, simbolinę prasmę. Šios ekspedicijos savyje sukaupia didelį patriotizmo užtaisą, jos prisideda prie mūsų identiteto išsaugojimo. Dabar svarbu perduoti šį stiprybės ir pasididžiavimo Lietuva jausmą kaip galima plačiau“, – sakė Prezidentė. Šalies vadovė pabrėžė, kad dabar prasidės ne mažiau atsakingas darbas, kurio pagrindinis tikslas – dalytis ekspedicijoje gautomis žiniomis ir įspūdžiais apie Lietuvos žmonių tremtį, kalbėtis su moksleiviais, savo bendraamžiais apie įgytą patirtį.

Šiemet Lietuvoje minint masinių tremčių pradžios 75-uosius metus, penkioliktoji „Misija Sibiras“ ekspedicija vyko už poliarinio rato, kur buvo sutvarkytos didžiausios lietuvių tremtinių kapinės Sibire. Prieš išvykstant į ekspediciją Prezidentė „Misijos Sibiras“ dalyviams perdavė penkis laiškus, kurie buvo adresuoti Krasnojarsko krašte, Igarkoje, gyvenantiems tremtiniams ir jų palikuoniams. Misijos dalyviai šalies vadovei parvežė atsakymą, kurį parašė Viktorija Braškytė. Jos laiške rašoma, kad tėčio ir močiutės, kurie buvo ištremti iš Lietuvos į Igarką, nebėra tarp gyvųjų, bet visą Lietuvai  skirtą meilę jie perdavė savo įpėdiniams.

„Misijos Sibiras‘16“ dalyvių komanda grįžo į Lietuvą, tačiau projektas dar tikrai nesibaigė. Nuo rudens dalyviai vyks į intensyvius susitikimus su moksleiviais, tremtiniais, bendruomenėmis ir visais, kuriems įdomi „Misija Sibiras“ projekto veikla.

Kaip teigė projekto dalyviai, pilietiškumo idėjų sklaida yra pagrindinis šio projekto tikslas, todėl jie ketina aktyviai bendrauti ir dalytis savo įspūdžiais su visais, kuriems ši tema yra įdomi ir aktuali.

Šis pilietiškumu spinduliuojantis ir jį skatinantis projektas vyksta jau 11 metų. Per tą  laiką suorganizuota net 15 ekspedicijų į lietuvių trėmimo vietas. Šiemet projekte dalyvauti norėjo net 811 žmonių, o tai tik parodo, koks vis dėlto pilietiškas yra Lietuvos jaunimas.

„Misijos Sibiras’16“ dalyviai grįžo į Lietuvą.
Juditos BALTAKYTĖS nuotr.