Jei nebūtų Prisikėlimo aikštės, pritarčiau paminklui ir šventinių renginių vietai Savivaldybės skvere. Tačiau su sąlyga – požeminis tualetas turi išlikti. Galima uždengti, pridengti, užtūpti. Jokie „auksiniai“ (Kauno), stambių gabaritų patobulinti, antžeminiai miesto centre netinka.
Kodėl paminklas nukeliamas į skverą? Ten jokio paminklo nėra buvę. Buvo tik mintis, kuri taip ir sunyko. O toji minima istorinė erdvė apima ir Prisikėlimo aikštę. Miesto centras, širdis – Prisikėlimo aikštė.
Pats aikštės pavadinimas ir vieta įpareigoja, kad joje būtų sudėlioti visi paminklai, kurie atspindi Tautos prisikėlimą, etninį-kultūrinį paveldą, Šiaulių miesto, regiono istoriją, gyventojų kultūrinį ir socialinį išprusimą. Kad atvykusiems svečiams būtų aišku, kas sudaro mūsų tautos pamatą, kas mes tokie esame.
Dėl skvero
Skveras naujai rekonstruotas. Sudėti dideli pinigai. Paminklas „Saulės diskai“ yra fontanas, yra tualetas tobuliausias ir pigiausias, turintis ir istorinę reikšmę, nes mena vykusios privatizacijos suktybes.
Viena, ką reikėtų padaryti, – atstatyti meniškus vartus, sienelę, kuri užstojo Tilžės gatvę, mažino triukšmą, oro užterštumą, suteikdavo skverui uždarumo, jaukumo.
Nejaugi esame tiek turtingi, kad lengva ranka galime griauti ir vėl naujai statyti, kai šalia tuščia aikštė.
Dėl aikštės
Prisikėlimo aikštei siūlomas didžiulis ekranas. Rodys kino filmus, atrakcijas. Žmonės sustoję žiopsos, nes atsisėsti nebus kur. Tokie ir panašūs ekranai buvo statomi nuskurdusiai liaudžiai, kuri negalėjo įsigyti televizorių, kompiuterių. Jau savo laiką atgyvenusi priemonė.
Už ekrano statinio viršaus – apžvalgos aikštelė. Vien tam, kad matytume aikštę iš dešimties metrų aukščio ar ką nors nufilmuotume. Tai didžiulis ir brangus statinys. Jokio panoraminio vaizdo nematysime. O aikštei apeiti užtenka kelių minučių.
Kur praverstų apžvalgos aikštelė? Su šviesios atminties F. Bernotu, ruošdami pažintinį taką rytinėje Talkšos ežero pakrantėje, nepriėjus Ginkūnų ežero, buvome pažymėję vietą, kurią kiek paaukštinus, be didelių sąnaudų galima apžvelgti abu ežerus, jų gyventojus iš viršaus, pasigėrėti miesto panorama.
Aikštėje siūloma žiemos čiuožykla, galvojama apie žolės riedulio dangą, kai Kaštonų alėjos kairėje pusėje plyti lygi, piktžolėmis apaugusi pieva. Tinkanti rieduliui, žiemą – puiki čiuožykla.
Arba per visą aikštę (80 m) ilgio ir 5 m pločio fontano juosta. Ja tekės vanduo ir ties Varpo gatve virs 1,5 m kriokliu.
Čia neaiškumų daugiausia. Kaip elgsis jaunimėlis? Kiek ilgai ta upe tekės vandenėlis (pinigėliai)? Gal tik per šventes? Po to plokščiadugnis griovys stovės tuščias?
Gal vietoje fontano palei Aušros alėjos gatvę pasodinkime alyvų juostą. Alyvos ilgai išlaiko lapus, gražiai žydi, pridengs gatvę.
Kodėl toks brangus gatvės grindinys, trijų spalvų akmenys? Būtų daugiau žalio ploto, mažiau grindinio, daugiau jaukumo. Betoninėje, akmeninėje aikštėje saulės kepinimo ir vėjo gairinimo tikrai netrūks.
Iš to, kas siūloma projekte, aiškiai matosi nesiskaitymas su pinigais. Sakoma, aikštė bus tvarkoma už Europos pinigus, svarbu – išnaudoti. Dėl tokio požiūrio milijonai nuėjo ne ten, kur reikia. Kažkas juos uždirbo, pinigai kaip grybai neauga.
Daromi išlaidūs eksperimentai, kurie mažai turi bendro su Prisikėlimo sąvokos supratimu. Rodoma nepagarba istoriniam atminimui, laisvės kainai. O ji labai didelė. Per abi okupacijas netekome trečdalio Lietuvos gyventojų.
Dėl pramogų
Pramoginių vietų netrūksta. Ežerai, bulvaras, net ir skveras. Pirmenybė į centrinę miesto aikštę atiduota pramogoms. Tad reikėtų keisti ir aikštės pavadinimą. Pavyzdžiui, Pramogų aikštė arba Ekrano aikštė.
Nėra nuoseklumo projekte. Šiaulių istorija įsprausta į pramogų aikštės kampą, o paminklas tautos laisvei – kitoje gatvės pusėje, skvere. Paminklui Tautos laisvei ir renginiams vieta numatyta Savivaldybės skvere. Jau ir taip mainai nelygiaverčiai. Kur centrinė aikštė, miesto širdis, dargi su Prisikėlimo vardu, kur tik Savivaldybės skveras. Galima suprasti, kaip tautos istorijos nevertinimą, sovietmečio įtaką, silpnomis žiniomis. Tai ne nusikaltimas – tai požiūris.
Blogybė ta, kad naujai sutvarkytas, rekonstruotas skveras, kuriame įdėta beveik milijonas litų, vėl bus ardomas, statomas, vėl išleidžiamas milijonas. Kai šalia stovi skulptūra „Aušra“, Prisikėlimo aikštė, ar bereikia didesnio išlaidavimo. Tiesa, jis dar neįvykęs, bet einama prie to.
Ruošiant ilgalaikius, reikšmingus projektus, vien gerų norų nepakanka. Būtinas geras savo krašto istorijos, kultūrinio paveldo pažinimas. Reikia būti piliečiais, patriotais. Turėti ne tik betoninės, bet ir žaliosios architektūros pagrindus. Žalias miestas yra jaukus ir sveikas, o ką jau bekalbėti apie jaukią aikštę ar skverą.
Palyginus mūsų šiauliečių buitį, problemas, migraciją ir kiek čia bus įdėta lėšų, kiek naudos iš tos pramogų, modernizacijos gausime. Iškilo kažkada skaitytos knygos pavadinimas „Kurtizanių spindesys ir skurdas“.
