Gyvenantys daugiabučiuose žino, ką reiškia ginčytis su kaimynais dėl bendro naudojimo turto. Vieni nori gyventi gražiau ir saugiau, o kiti nesiruošia nieko daryti. Vieniems kiemuose reikia automobilių stovėjimo aikštelės, kitiems – nelabai. O kur dar bėdos dėl apiplėšimų, smurtinių nusikaltimų ir kitų viešosios tvarkos pažeidimų. Tačiau namų savininkų bendrijos ramina ir sako, kad visas bėdas įmanoma išspręsti. Tereikia visiems dažniau bendradarbiauti, pasirūpinti bendro turto naudojimo draudimu ir galbūt prisijungti prie saugios kaimynystės grupės.

Ne padėkoja, bet baudžia
Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas „Šiaulių naujienoms“ pasakoja, kad daugiabučių namų gyventojai kreipiasi ir dėl tokių smulkmenų, kaip perdegusi lemputė ar sugedęs televizorius. Tuo tarpu bendrijos skundžiasi dėl rimtesnių problemų.

L. Ramanauskas sako, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria daugiabučių namų bendrijos – žemės klausimas. Bendrijos gali būti atsakingos tik už patį namą, bet ne žemę, ant kurios jis stovi. Būtent tai labiausiai kiršina šiauliečius. Štai, pavyzdžiui, estai pasielgė protingai. Jie bendrijoms leidžia būti atsakingoms ne tik už namą, bet ir žemę, ant kurios jis stovi.

Nepaisant to, kai kurie gyventojai vis tiek rūpinasi savo gyvenamąja aplinka, pavyzdžiui, bent jau nusipjauna žolę. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad už gerą darbą nepadėkojama, bet baudžiama. Kaip žinia, vienas gyventojas be savivaldybės žinios nelabai gali ką padaryti, todėl kartais bet kokia jo iniciatyva gali baigtis šaukimu į teismą.

Ne ką mažiau galvos skausmo bendrijoms sukelia automobilių stovėjimo aikštelės kiemuose. Asociacijos vadovas pastebi, kad kartais į kiemus atvažiuoja gyventojai iš kitų namų ir sau ramiai automobilį pasistato. O jeigu bandoma jiems priekaištauti, sulaukiama nemalonaus atkirčio. Pavyzdžiui, vairuotojai besiskundžiančiam primena, kad visa žemė priklauso Lietuvai, ir prašo, jog atstotų, kitaip grasina susidoroti.

Dar vienas trukdis – administratoriai. L. Ramanauskas pasakoja, kad viena bendrija steigiasi jau pusę metų, nes vis susiduria su trukdžiais. Jis svarsto, kad galbūt taip yra todėl, nes Šiauliuose jau yra ir taip pakankamai daug bendrijų – net šeši šimtai.

Pašnekovas pasigenda ir aktyvesnės pagalbos iš Savivaldybės, tačiau tuo pačiu bando valdininkus pateisinti: „Pagal įstatymą, savivaldybė bendrijas kuruoja, padeda joms steigtis, tačiau yra tokiais darbais užversta, kad ne viską spėja. Turto skyriui ir renovacijomis reikia rūpintis, ir socialiniais būstais, o ten tik trys žmonės yra ir nebespėja. Savivaldybė mažai prisideda, galėtų padėti daugiau. Didžiausių rezultatų pasiekiama, kai patys daugiabučių gyventojai susivienija, susimeta pinigėlių ir bando kažko padaryti, nes daugiau pagalbos nebėra iš kur tikėtis.“

Lietuviai lieka lietuviais
Kartais daugiabučiuose įvyksta konfliktų, kai prireikia policijos pareigūnų įsikišimo. Asociacijos vadovas sako, kad dažniausiai policijai skundžiamasi dėl kaimynų sukelto triukšmo. Po darbų grįžę gyventojai arba po mokslų norintys atsipalaiduoti jaunuoliai kartais jungiasi galingas kolonėles, kurios trukdo kitiems miegoti.

„Pasitaiko, kad policijos įsikišimo prireikia dėl pačių gyventojų sukeltos netvarkos. Pavyzdžiui, gyventojai skundžiasi dėl keliamų balių po dešimtos valandos vakaro. Iš tiesų neteisinga, kad gyventojai vakarais negali šiek tiek ilgiau gitara pabrazdinti, juk visą dieną dirba. Nemanau, kad tragedija, jeigu iki aštuonių pabrazdina, čia ne tragedija, bet kiti vis tiek skundžiasi. Manau, kad norint su kitais gyventojais visada galima draugiškai susitarti“, – svarsto L. Ramanauskas.

Vis dėlto jis pastebi, kad nepaisant visų trukdžių gyventojai stengiasi rūpintis savo aplinka, kad daugiabučiuose būtų saugu gyventi. Asociacijos vadovas sako, kad ir Sibire lietuviai lieka lietuviais, jie stengiasi ir gėlytę pasodinti, ir pievą prižiūrėti. Aišku, gyvenamąją aplinką labiausiai linkę prižiūrėti vyresnio amžiaus žmonės. Galbūt taip yra, nes vyresni turi daugiau laisvo laiko, jiems į darbą nereikia eiti. Tuo tarpu jaunos šeimos nuolat kažkur laksto, vaikus prižiūri, todėl joms ir laiko mažiau lieka.

Reziumuodamas pašnekovas pabrėžia, kad šiais laikais bendrijos labai reikalingos: „Bendrijos greitai susiorganizuoja ką daryti, kai naujo stogo prireikia ar kanalizaciją tvarkyti reikia. Mes vieni per kitus žinome, kas geriausiai dirba, o kurio pagalbos geriau neprašyti. Kiekvienais metais vyksta ataskaitiniai susirinkimai, tai mes visuomet suplanuojame, ką ir kaip darysime.“

Rūpinasi tik iš dalies
Daugiabučio namo Dainų g. 102 savininkų bendrijos pirmininkė Rasa Vaičiulienė dienraščiui antrina, kad daugiabučiuose bėdų iš tiesų kyla. Ji sako, kad vieni kylančias bėdas bando spręsti, o kiti į tai visai nereaguoja.

„Visokių gyventojų yra. Vieni stengiasi tarpusavyje gerai sutarti, gražiau gyventi, o kiti tik užtrenkia duris ir aiškina, kad jiems neįdomu. Tokių asmenų nedomina, kas jų laiptinėje darosi“, – sako R. Vaičiulienė.

Ji pasakoja, kad be kivirčų dėl automobilių statymo kiemuose, duobių gatvėse, daugiabučių namų gyventojams tenka kovoti ir su chuliganais. Pasitaiko, kad jie automobilius apgadina ir pan. Rūkaliai taip pat kantrybę gyventojų išbando. Pirmininkė pasakoja, kad kai jau atrodo, kad pavyksta su vienais sutvarkyti, tuoj atsiranda kitų ir taip užburtas ratas vis sukasi.

Tuo tarpu Neringos g. 1 bendrijos  pirmininkas Virginijus Laurinavičius atvirauja, kad gyventojams jų gyvenamoji aplinka rūpi tik iš dalies. Kai kuriems geriau, kai jų niekas netrukdo. Trūksta ir veiklos iniciatorių, atsiranda tik vienas kitas, norintis kažką pagražinti ir pakeisti. Tačiau pirmininkas tikisi, kad ateityje tokių iniciatyvių žmonių atsiras daugiau.

Jis pastebi, kad dažniausiai netvarkingai elgiasi tie asmenys, kurie būstą nuomojasi. Vis dėlto gyventojai labai ant studentų nepyksta, supranta, kad toks jau jų amžius. Atsiranda ir tokių asmenų, kurie nusprendžia laiptinėje miegoti. Tokiu atveju asmenį bandoma gražiai išprašyti, o jeigu nepavyksta, prašoma policijos pareigūnų pagalbos.

Taiko prevencijos priemones
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Danutė Jakubkienė informuoja, kad iš tiesų daugiausiai iškvietimų sulaukiama dėl keliamo gyventojų triukšmo, smurto artimoje aplinkoje, mašinų kiemuose, rūkymo bendro naudojimo patalpose arba balkonuose.

Pareigūnės teigimu, kai kuriuos tvarkos pažeidėjus pavyksta greitai nuraminti, o su kitais tenka padirbėti ilgiau. Daugiausiai bėdų kelią piktybiniai pažeidėjai, kurie iš vienos nuomojamos vietos keliasi į kitą ir keldami triukšmą vis išbando kaimynų kantrybę.

Daugiau dėmesio skiriama ir asocialioms šeimoms. Neretai gavus pašalpą jų namuose pradedama išgėrinėti, todėl ir smurto artimoje aplinkoje pasitaiko dažniau. Pareigūnė sako, kad yra tokių asmenų įskaita, kartoteka, policijos pareigūnai su socialiniais darbuotojais kartais juos aplanko ir prižiūri.

Tuo tarpu mašinų stovėjimo aikštelių problema išsisprendžia greičiau, jeigu gyventojai būna prisijungę prie saugios kaimynystės grupės. Bendrijai kreipiantis raštu ir tarpininkaujant kelių policijai yra sužymimos stovėjimo vietos, gaunamas dalinis ženklelis mašinų statymui ant šaligatvių.

D. Jakubkienė paaiškina, kad saugi kaimynystė – tai aktyvi gyventojų grupė, bendruomenė, kuri pati rūpinasi savo saugumu. Ji jaučia atsakomybę už tvarką kiemuose, šiukšlių rinkimą, laiptinių apšvietimą ir t. t.

Pareigūnė sako, kad rūpintis visu tuo yra labai svarbu. Kaip žinia, jeigu kieme atsiranda vienas išdaužtas langas ar piešinys ant sienos, kaip taisyklė, tai tampa leidimu, kad ir toliau vyktų tokie negeri darbai. O jeigu kiemas būna tvarkingas, apželdintas, prižiūrimas, vadinasi, jis turi šeimininką, kuriam tvarka svarbi.

Todėl gyventojai yra raginami rūpintis savo aplinka, jos saugumu ir prisijungti prie saugios kaimynystės grupės. Tuomet policija gyventojams visuomet suteikia naujausius duomenis apie tame rajone padažnėjusias vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus ir pan. Pavyzdžiui, jeigu padaugėja vagysčių iš automobilių, gyventojai patys aktyviau pradeda stebėti savo kiemus, kaimynų automobilius, dažniau tarpininkaujama su policija.

D. Jakubkienė sako, kad pirmą kartą nusižengusių pažeidėjų stengiamasi nebausti, o vykdoma veikla duoda palankių rezultatų: „Stengiamės pirmą kartą nebausti, o tik įspėti, bandome ugdyti šiauliečių pilietiškumą. Ar tai mums visada pavyksta, sunku pasakyti, tačiau akivaizdu, kad kiemai gražėja, vadinasi, kažkokių rezultatų pasiekiame.“