Vakar Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vykusioje spaudos konferencijoje gydytojai kalbėjo apie dažniausiai žiemą patiriamas traumas. Dažnas nė nesuvokia, kad netyčia paslydęs gali likti neįgalus visam gyvenimui. Šiuo metu ligoninėje vis daugėja pacientų, susižalojusių slidžiose gatvėse. Į ligoninę plūsta ir nuo šalčio nukentėję gyventojai. Ortopedijos-traumatologijos ir Neurochirurgijos skyriai beveik užpildyti. Tarp paslydusių ir susilaužiusių kaulus – ir viena medikė. Neretai į ligoninę užsuka ir šilumos ieškantys benamiai, kurie suteikus medicinos pagalbą vežami į Nakvynės namus. Gydytojai prognozuoja, kad šalčio aukų bus ir daugiau.
Padaugėjo kaulų lūžių
Pasak Respublikinės Šiaulių miesto ligoninės medicinos direktorės, laikinai einančios generalinio direktoriaus pareigas, Vaivos Makštutienės, patyrus traumą reikia kuo skubiau kreiptis į medikus, tačiau ne visuomet būtina kviesti greitąją pagalbą. Jei žmogus jaučiasi normaliai, rekomenduojama pačiam atvykti į ligoninę, tačiau svarbu stebėti savo sveikatos būklę ir po rimtos traumos jau nesėsti prie vairo.
„Jei žmogus tikisi, kad išsikvietęs greitąją pagalbą greičiau bus ligoninėje apžiūrėtas, jis labai klysta, nes ligoninėje pacientai skirstomi pagal sveikatos būklę ir pirmumo teisė sunkiausiems pacientams, – sako ji. – Reikėtų priminti, kad dėl vaikų traumų ar nušalimų reikia vykti į Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos ir ortopedijos skyrių. O kad traumų būtų mažiau, ant kalniukų išleisti vaikus su apsauginiais šalmais.
V. Makštutienė pastebi, kad vis dažniau žmonės vykdami slidinėti pasirūpina ir apsaugomis, kurios segamos ant alkūnių, kelių, yra dėvimi šalmai.
„Net Michaelio Šumacherio atveju, turint reikiamas apsaugas, išvengti nelaimės nepavyko, nors tai buvo normalus nusileidimas trasa. Tad jei investuojame kelionei slidinėti, reikėtų nepamiršti ir papildomų apsaugų“, – primena gydytoja.
Pasak Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Algirdo Daneliaus, ypač žiemą padaugėja galvos ir stuburo traumų, kurios vienos sunkiausių ir neretai pavojingiausios gyvybei. Susitrenkus galvą ir esant kaukolės lūžiui tai gali baigtis mirtimi.
„Jei vaikas važinėjosi rogutėmis ir susitrenkė galvą, patariama jį stebėti. Bet kuriuo atveju geriau pasirodyti specialistui, nei rizikuoti vaiko gyvybe. Ypač pavojinga galvos trauma, kai į smegenų dangalus įsilieja kraujas. Geriau jau gumbas išorėje, kuris mažiau pavojaus kelia sveikatai“, – aiškina A. Danelius.
Klastingi šalčio padariniai
Šiuo metu ligoninėje gydoma viena šalčio pakąsta šiaulietė, kuriai šį kartą pavyko išgelbėti nušalusį kojos pirštą ir amputacijos neprireikė. Paprastai amputacijos prireikia esant ketvirtojo laipsnio nušalimui. 2015-aisiais Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo 20 sunkių nušalimo atvejų ir pusei jų buvo atliekama galūnių amputacija.
Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas Robertas Mikalauskas sako, kad šalčio padariniai jaučiami ne iš karto, o tik pabuvus šiltose patalpose, kai atšyla visi audiniai. Medikai nuogąstauja, kad pagalbos kreipiamasi tik tada, kai jau pradeda juoduoti nušalusios galūnės.
„Tikėtina, kad šalčio aukų bus ir daugiau, o šalčio padarinius reikės šalinti dar ir sniegui nutirpus, nes nušalus, skirtingai negu nudegus, gydymas tęsiasi ilgai. Nušalus skausmas atsiranda tik tada, kai žmogus sušyla. Todėl šalčio pakąstus žmones ligoninėje apmuturiuojame, apauname vilnonėmis kojinėmis, duodame šiltų skysčių“, – pasakoja R. Mikalauskas.
Gydytojai įspėja, jog nušalimas greičiau pasireiškia išsekusiems ir ligotiems žmonėms. Ypač per šalčius pavojinga būti lauke kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Pasak gydytojo, dažniausiai nušalimų aukos būna nevengiantys vartoti alkoholio. Kojos pirštą nušalusi 49-erių metų Reda naktį ėjo iš ligoninės į namus.
„Pasijutau blogai ir mane išvežė į ligoninę su šlepetėmis. Tačiau priimamajame skyriuje suleidus vaistus buvau išleista namo. Išėjus iš ligoninės naktį kitos išeities nebuvo, kaip eiti namo – autobusai jau nevažiavo, nebuvau pasiėmusi nei telefono, nei pinigų. Gerai, kad buvau pasiėmusi striukę, o tai visai būčiau sušalusi. Tada ir nušalau kojos pirštą. Porą dienų dar buvau namuose, kentėjau, tačiau kai pirštas ištino, kreipiausi į medikus. Pati įtariau, kad jį nušalau“, – teisinasi šiaulietė Reda.
Nuo lūžių neapsaugoti net medikai
Nuo traumų neapsaugoti ir medikai. Sausio 5-ąją Ortopedijos-traumatologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja po darbo lipdama iš mašinos prie vieno didžiųjų miesto prekybos centrų susilaužė dešinę koją. Nepadėjo net geri žema pakulne batai. Medikei čiurnos sąnario trauma ir blauzdos apatinės dalies lūžis bus gydomi net penkis mėnesius.
„Naujieji metai man prasidėjo nekaip, bet niekada negali žinoti, kur tyko nelaimės. Nuo jų neapsaugoti ir mes patys. Žinau, kad reikia saugotis, tačiau buvo lemta, kad paslydau, koja nutirpo, tai nė atsistoti negalėjau. Laimė, kad aplink buvo gerų žmonių, kurie padėjo ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą “, – pasakoja slaugytoja. Medikė nuogąstauja, jog niekada nebuvo patyrusi rimtų traumų, todėl dabar laukia nemenkas išbandymas gulėti lovoje, kai namie laukia šeima.
