Kol kas galime tik paspėlioti, kiek iš tiesų iš viso Šiaulių mieste yra augintinių – šeškų, kačių, šunų – žymėtus skaičiuojant drauge su nežymėtais. „Gyvūnai išmetami kasdien į gatvę. Kai kurie šeimininkai taip myli savo kates ar šunis, kad tiesiog atidaro duris ir išleidžia į laisvę vaikštinėti, kaip nori ir kur nori. Kiekvieną mielą dieną pamatau gatvėje klaidžiojantį šunį be šeimininko, ant automobilių kapotų besišildančias kates, daugiabučių  gyventojų prie laiptinių įsteigtas maitinimo vietas, netvarką. Ką jau kalbėti apie gyvūnų globos namus, kurie kasdien randa išmestų gyvūnų tai maišuose, tai šiaip paliktų kažkur šaltyje – ir senų, ir dar visai mažų“, – nepasitenkinimą lieja šiaulietė ir klausia, kas ir kaip juos visus žymės. Ir kur paskui dės.Moterį, auginančią katę, piktina tai, kad eilinį kartą gyventojai skubotai spaudžiami į kampą: įstatymas yra, o veterinarai, pasirodo, žinos tik nuo kitos savaitės ką ir kaip daryti, tad ir mikroschemų implantuoti dar negali.

Daugiau klausimų nei atsakymų
Skelbiama, kad nuo pirmadienio paženklintų augintinių duomenys esą jau kaupiami Gyvūnų augintinių registre, kurį tvarkys VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Už registrą bus atsakinga ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kurios teritoriniai skyriai nemokamai priims augintinių savininkų prašymus įregistruoti mikroschema paženklintą gyvūną Gyvūnų augintinių registre. Atsiminkite – nemokamai. Registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys, savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino.

Tačiau, tačiau...
„Šiaulių naujienos“ teiravosi Šiaulių veterinarų – kas žinotina apie naujovę, bet šie nieko negalėjo konkretaus atsakyti – viskas paaiškės tik penktadienį po seminaro, kuriame bus pateikta išsami informacija. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Juozas Kvietkus pripažįsta, kad informacijos apie privalomą gyvūnų ženklinimą turi ne daugiau, negu kad šiuo metu yra paskelbta. „Kas bus, konkrečiai galėtume pasakyti kitą savaitę“, – sako J. Kvietkus.

2016 m. atvesti gyvūnai augintiniai turės būti ženklinami per 4 mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip perduodant kitam savininkui. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. atvesti gyvūnai augintiniai turės būti ženklinami ir registruojami iki 2017 m. balandžio 1 d. Tiek tų žinių.

Specialistai, be jokios abejonės, pritaria ženklinimui. Tik kad neparuošti namų darbai

Šiaulių felinologų klubo „Saulės katės“ vadovas Bronius Gramavičius mano, kad naujasis įstatymas yra netobulas – paprastus neveislinius augintinus vargu ar imsis ženklinti pilietis, kurio kalytė atsivedė krūvą mažylių. Iš kur tokie pinigai? „Nueikite šeštadienį į turgų: nėra nė vieno kačiuko ar šuns, kuris būtų paženklintas. Paženklinti tie, kurie yra skelbimuose, kurie parduodami su dokumentais. Už dyką juk niekas neženklins. Nemanau, kad šuns ar katino šeimininkas už tai puls mokėti pinigus“, – sako B. Gramavičius ir dar pateikia ne vieną klausimą. Pavyzdžiui, jei rasi gatvėje paženklintą katiną, tai kas to katino ieškos, kokios baudos grės už gyvūno nepriežiūrą, ką daryti radus pasiklydusį šunį ir pan.

LSMU VA Veterinarijos fakulteto Užkrečiamųjų ligų katedros vedėjas prof. Saulius Petkevičius į ženklinimą žiūri tik teigiamai – šiuo metu vis daugėja valkataujančių gyvūnų, o ženklinimas turėtų tai sukontroliuoti. Tačiau kas kontroliuos privalomą gyvūnų ženklinimo tvarką? Katinas gyvena sau bute ir lauke nesirodo – jokia tarnyba į namų vidų nepateks, jeigu šeimininkas nenorės įsileisti.

25 ar 100 eurų už procedūrą?
Pasiskambinę į vieną Šiaulių veterinarijos kabinetą klausiame – tai kiek ta mikroschema kainuos. Veterinaras tiksliai nežino, esą planuojama, kad kainuos 15–16 eurų.

Bet pravartu nepamiršti, kad kainas Lietuvoje reguliuoja rinka: už kiek gydytojai norės, už tiek ir ženklins augintinius. Žinoma, jeigu tik atsiras paslaugą teikiančių pigiau, visi kainas sumažins. Dauguma veterinarijos klinikų ženklina augintinius už maždaug 25 eurus. „Bet į kainą įeina ne tik mikroschemos, kainuoja pati procedūra, sugaištas laikas, protokolo surašymas, duomenų išsiuntimas į duomenų bazes. Žinoma, jeigu gydytojas sėdės ir visą dieną registruos gyvūnus už 16 eurų, galbūt tai bus tokia labdaringa diena. Bet gydytojas irgi turi šeimą ir turi uždirbti. Mikroschemos procedūra užsienio valstybėse kainuoja apie 100 eurų“, – sako Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė veterinarė Jurgita Gustaitienė.

Nerimaujama dėl ženklinimo laikotarpio pabaigos
 J. Gustaitienė nė neabejoja: ženklinimas yra reikalingas. „Bet vienareikšmiškai sakau – tas, kuris priimtas dabar, tikrai yra utopija, nes yra labai daug neatsakytų klausimų ir kelia daug abejonių“, – teigia ji.

Beje, ir veterinarijos gydytojai pasisakė, kad privalomas gyvūnų ženklinimas netobulas, teikė savo pasiūlymus, tačiau, panašu, į juos neatsižvelgta.

J. Gustaitienei kelia nerimą ir gyvūnų globa. Ji su baime laukia ženklinimo laikotarpio pabaigos, nes visos Lietuvos prieglaudos ir taip pilnos gyvūnų. Felinologų draugijos prezidentę, vadovaujančią gyvūnų globos namams, kuriuose šiuo metu glaudžiasi apie keturis šimtus gyvūnų, jaudina klausimas, ką daryti, jei nėra lėšų visiems gyvūnams iš karto paženklinti. „Gerai, jeigu rasime žmogų, kuris norės paimti ir susimokėti už procedūrą. O ką daryti, jeigu žmogus nenori mokėti? Mes gyvūno padovanoti negalėsime. Kaip sumažės beglobių gyvūnų? Juk bus atvirkščiai, jų  bus dar daugiau“, – sako J. Gustaitienė.

Anot jos, nepakankamai kalbama apie piniginę įstatymo pusę. Esą visuose aplinkraščiuose buvo rašoma, kad priėmus gyvūnų globos įstatymo naują redakciją ir įvedus privalomą ženklinimą papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. „Tačiau mes dabar jau žinome, kad didžiulės lėšos skirtos būtent Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, kuris registruos gyvūnus. Visi rėkia, kad būsite nubausti administracine bauda, bet pasakykite, koks yra kontrolės mechanizmas. Kas – policininkai, viešosios tvarkos pareigūnai – vaikščios su skaneriais? Juk ir skanerius reikia įsigyti, ir kiek reikės lėšų naujiems etatams visų gyvūnų iš Lietuvos kampelių surankiojimui, tikrinimui. Ar mes esame tokie turtingi?“ – vieną po kito klausimus žeria J. Gustaitienė.

Verčiau jau būtų keliamas žmonių sąmoningumas – kad gyvūnus „rekomenduojama“ registruoti, vyktų švietimas ženklinimo klausimais. Tačiau gal skatinti, kad augintinių šeimininkai geranoriškai taptų atsakingi, neverta?

Be to, Lietuvoje jau veikia dvi duomenų bazės, kurios puikiai bendradarbiavo – abi yra pasaulinės augintinių duomenų bazės ,,Europetnet“ narės. „Regivet“ ir  VšĮ Gyvūnų registravimo centras renka duomenis, registruoja, išsiunčia į europinę duomenų bazę. Kam dar viena papildoma duomenų bazė?

Nebūkime naivūs
Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė įsitikinusi: nors šiuo metu yra sakoma, kad registruotis galima nemokamai, bet, matyt, po dvejų-trejų metų registracija bus apmokestinta. Schema paprasta: pinigai nukeliaus į biudžetą, o iš jo visuomeninės organizacijos ims pinigų savo veiklai vykdyti per įvairius projektus.

Remti gyvūnų globą reikia. Tačiau ne visos organizacijos, besirūpinančios beglobiais gyvūnais, deramai juos prižiūri.

„Gyvūnų globą remia visa visuomenė, remia labai dosniai, net kartais neatsižvelgdama ir neapgalvodama, ar teisingai skiria savo pinigus. Yra organizacijų, kurios surenka vien iš 2 proc. daugiau negu 85 tūkst. eurų. Tačiau dauguma nežino tiesos: gražios fotosesijos tik internete, o dauguma gyvūnų gyvena neprižiūrimi, nevalomi šaltose būdose. Kur tie pinigai naudojami – jau kitas klausimas. Visuomenė kol kas pasitiki ta gyvūnų globa ir ją remia. Tik labai gaila, kad žmonės susidūrę su neteisybe gali nustoti tai daryti. Lietuvoje problemų yra ir vien ženklinimas jų neišspręs“, – teigia J. Gustaitienė.

Naivu būtų tikėtis, kad žmonės, kurie savo gyvūną paženklino, vėliau jo ims ir tiesiog neišmes. O jei esate gyvūno savininkas ir atvestus šuniukus paženklinote, pardavėte? Kas privalo juos perregistruoti? Iki šiol niekas į šitą klausimą neatsakė.

Specialistai, be jokios abejones, pritaria ženklinimui. Tik kad neparuošti namu darbai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.