Vakar Šiaulių miesto valdžia pasveikino sausio 2 dieną gimusį Šiaulių miesto garbės pilietį, buvusį Šiaulių miesto vadovą Zenoną Sabalį su 77-uoju gimtadieniu.
Gimęs Kaune, bet didžiąją gyvenimo dalį dirbęs Šiauliuose, sukaupęs ilgametę patirtį Z. Sabalys patarimų nestokoja dabartiniam Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui. Vos įžengęs į Šiaulių miesto savivaldybės pastatą Z. Sabalys rėžė merui, kad Šiauliuose tarp partijų neturi vykti kovos, o turėtų būti vykdomas bendras darbas miesto labui. Reikia žiūrėti penkiolika-dvidešimt metų į ateitį ir darbus ruošti ne kadencijai. Paklaustas, ko palinkėtų šiais metais miestui, Z. Sabalys atsakė, kad ko tiksliai trūksta miestui, geriausiai žino tik pats meras.
„Matau, kad graži mergaitė verkia. Na, ir tegul verkia. Kadaise Savivaldybėje damos verkdavo atėjusios į mano kabinetą už darbų vilkinimą. Visi turi atlikti savo darbą. Buvau grubokas vadovas, o kai išėjau į pensiją, tapau švelnesnis“, – juokavo Z. Sabalys.
Nesibaiminantis ir kritikos žodžio čia pat davė pylos merui, kodėl garbės piliečiai negavo nuotraukų iš fotosesijos, kai buvo nominuotas Virgilijus Noreika. Meras pažadėjo šią mažą klaidą ištaisyti ir jau šią savaitę atsiųsti nuotraukas.
Tvirto charakterio, eruditas Z. Sabalys sako, jog daugelyje gyvenimo situacijų jį gelbėjo humoras.
„Prisimenu, kai vyko Akmenės cemento gamyklos statybos. Be humoro tada būtume visi išmirę. Tada miegui skirdavome vos 5–6 valandas ir visą kitą laiką dirbdavome. Kad būtų linksmiau, pasakodavome anekdotus. Pasipykdavome, o kitą dieną vėl bičiuliaudavomės. Taip ir dirbome“, – pasakoja Z. Sabalys.
Ilgametę vadovavimo patirtį turintis garbės pilietis Z. Sabalys visą laiką stengėsi palaikyti jaunus žmones: juos pirmiausia priimdavo į darbą, bet manė, jog tik darbu galima užsitarnauti geresnes pareigas. „Kiekvienas turėtų džiaugtis bet kokia galimybe padirbėti, nes tai yra praktika, kuri pasitarnaus vėliau. Kaip kareivis generolu ne iš karto tampa, taip ir jaunas žmogus turi užsidirbti geresnes pareigas. Manau, reikia pasitikėti jaunais. Jaučiu, kad man iki šiol trūksta žinių. Einu miegoti antrą valandą, nes daug skaitau. Kai išėjau į pensiją, nebeturiu laiko visai. Kai dirbau, atrodo, ir laiko iki kaklo turėjau“, – sakė Z. Sabalys.
