Po įvykusios skaudžios tragedijos Kėdainių rajone, kai tėvas pražudė du savo mažamečius vaikus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino kurti už socialinės rizikos šeimas atsakingą instituciją. Pasak Prezidentės, pirmiausia būtina sutvarkyti teisinę bazę, kuri užtikrintų reikiamas paslaugas socialinės rizikos šeimoms, kuo skubiau priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris iki šiol stumdomas tarp Seimo komitetų.Taip pat Vyriausybė turi patvirtinti vieningą darbo su socialinės rizikos šeimomis tvarką ir svarstyti Vaiko teisių apsaugos inspekcijos steigimą, kuri pateiktų savivaldybėms vaiko teisių apsaugos priemones ir jas kontroliuotų. Tuo tarpu Premjeras Algirdas Butkevičius siūlo socialinės rizikos šeimose lankytis ne vien darbo dienomis ir darbo valandomis, bet ir per poilsio dienas bei rytais ir vakarais.

 Socialiniai darbuotojai iniciatyvas palaiko
Šiaulių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Vitalija Milašienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad lankant šeimas ne tik darbo valandomis atsivertų visai kitokie vaizdai.

„Mūsų lankomos socialinės rizikos šeimos išmoko atidirbti darbo valandas kartu su mumis. Jie tą laiką išlaukia ir po to prasideda tikrosios linksmybės bei visi kiti negeri dalykai. Jeigu jie būtų kontroliuojami kiaurą parą, situacija galbūt pasikeistų. Tik neaišku, kokios pajėgos turėtų dirbti. Mūsų darbuotojai tokio krūvio neatlaikytų“, – svarsto socialinė darbuotoja.

Siūlymą įsteigti specialią instituciją pašnekovė vertina skeptiškai. Esą naujų prižiūrėtojų, kurie prižiūrėtų socialinių darbuotojų veiklą, nereikia. Vargu ar didesnis skaičius kontrolierių duotų akivaizdžių rezultatų. Naudingiau lėšas skirti ne naujai institucijai kurti, bet didinti socialinių darbuotojų etatų skaičių.

„Reikia didinti socialinių darbuotojų motyvaciją dirbti ir kelti atlyginimus. Jeigu darbuotojams reikėtų aplankyti ne po 16, bet 5–8 šeimas, darbo aktyvumas tikrai padidėtų. Atsirastų motyvacija šeimas lankyti ne tik darbo valandomis, bet ir per šventes“, – sako V. Milašienė.

Pagalbos nori ne visi
Šiuo metu Šiauliuose yra 224 rizikos šeimos, kuriose auga 414 vaikų. Į apskaitą patenka nemažai šeimų, kur vienas ar net keli šeimos nariai turi psichikos problemų. Nemažai našlaičių, išėjusių iš vaikų namų.
Specialistės teigimu, vaikų namų auklėtinės labai greitai susilaukia vaikų ir netrukus patenka į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Joms trūksta įgūdžių ir žinių ne tik kaip rūpintis vaikais, bet ir savimi. Tokių šeimų Šiauliuose pastaruoju metu itin daugėja.

Pagrindinės priežastys, kodėl šeimose vaikai yra neprižiūrimi, o tėvai girtuokliauja, yra nedarbas, skurdas, socialinių įgūdžių stoka.

Deja, šeimos nėra labai motyvuotos keisti savo elgesį ir problemas spręsti. Socialinių įgūdžių stokojantiems tėveliams neretai reikalingas „spyris į užpakalį“, kad jie atsibustų ir pradėtų labiau rūpintis savo vaikais. Tuomet vieni susiima ir stengiasi daryti viską, kad gyvenimas pagerėtų, kiti motyvacijos ką nors keisti vis tiek neatranda. Socialinė darbuotoja sako, kad kartais būtent darbuotojai labiau už rizikos šeimas nori, kad šeimoms gyvenimas pagerėtų.

Trūksta efektyvios komunikacijos
V. Milašienė svarsto, kodėl tėvai nenori keistis. Jos manymu, nes bijo likti pasmerkti. Kaip žinia, nuolat bendraujant su žmonėmis, kurie turi tokių pačių problemų, aiškiai matyti situaciją labai sunku. Jeigu negeri, vadinasi, esi kitoks, bandai vaizduoti gudresnį ir pan. Todėl socialinių darbuotojų pagrindinis rūpestis yra, kad šeimos bendrautų su kitokiais žmonėmis, matytų kitokį pavyzdį.

Vis dėlto, anot pašnekovės, ir socialiniai darbuotojai nėra stebukladariai, todėl visų problemų padėti išspręsti negali: „Mes irgi esame žmonės, negalime numatyti, kas mūsų šeimoj gali nutikti. Įvairiausių nutikimų būna ir labai puikiose šeimose. Socialinis darbuotojas nėra burtininkas, kad viską įžvelgtų ir padarytų šeimoje stebuklą.“

Šiuo metu Šiauliuose vienai socialinei darbuotojai tenka aplankyti vidutiniškai 16 socialinės rizikos šeimų. Jas lankant darbuotojams tenka susidurti tiek su fizinėmis, tiek moralinėmis grėsmėmis. Pasitaiko, kad žmonės neįsileidžia į namus, tenka bendrauti su agresyviais, neblaiviais asmenimis. Situaciją apsunkina ir kaimynai, žmonos, vaikai, kurie yra prigrasinti specialistams neatskleisti visos tiesos.

„Būna, kad anonimas po darbo paskambina ir praneša, jog vyras geria, nors mes, apsilankę pas šeimą darbo metu, girtuokliavimų požymių nepastebime. Pasirodo, kad geriama jau pasibaigus darbo dienai. Jeigu aplinkiniai dažniau apie tai praneštų, tokių skaudžių tragedijų, kokia atsitiko Kėdainių rajone, nebūtų“, – sako socialinė darbuotoja.

Ji pasakoja, kad Šiauliuose yra šeimų, kuriose renkasi asocialūs asmenys, yra girtuokliaujama, vartojami narkotikai. Pas tokius asmenis itin sunku patekti ir profesionaliai dirbti, nes darbuotojai neretai nežino, ar iš ten išeis gyvi. Galbūt dirbti būtų lengviau, jeigu tam tikros institucijos glaudžiau bendradarbiautų.

„Pas kiekvieną šeimą mūsų tikrai neprilydės jokie policininkai, bet jeigu akivaizdžiai už durų girdime triukšmą ir žinome, kad ten yra vaikai bei visokie pašaliniai asmenys, pirmiausia paprašome policijos pagalbos“, – kalba V. Milašienė.
Specialistės teigimu, dažniausiai bendradarbiavimo pasigendama tarp ugdymo įstaigų. Mokyklos ne visada nori atskleisti, kokia situacija yra iš tiesų. Galbūt mokyklos darbuotojai įžvelgia, kad vaikas turi problemų šeimoje, bet apie tai socialinių paslaugų centrui ar vaikų teisių tarnyboms nepraneša.

Svarbu neprarasti motyvacijos
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas psichoterapeutas dr. Aurelijus Veryga dienraščiui sako, kad alkoholis neretai tampa pagrindine priežastimi, kodėl šeimos patenka į rizikos apskaitą.

„Alkoholis neatsitiktinai vadinamas psichoaktyvia medžiaga. Jis keičia žmogaus mąstymą, iš jo atima dalį sąmoningos kontrolės. Paprastai pavartoję alkoholio žmonės elgiasi taip, kaip blaivūs nesielgtų“, – pabrėžia psichoterapeutas.
Žodžiu, geriantis žmogus neadekvačiai reaguoja, neįvertina rizikos, nesupranta galimų pasekmių ir pan. Tokių išraiškų yra pačių įvairiausių, pradedant vairavimu išgėrus, baigiant muštynėmis.

Neatmetama galimybė, kad polinkiui daug gerti įtakos turi ir kultūrinis kontekstas. Pavyzdžiui, pas mus įprasta per šventes ant stalo padėti alkoholinių gėrimų. Jeigu jų nėra, svečiai pradeda šeimininką traukti per dantį ir pan.

„Kultūrinis kontekstas nėra gamtos reiškinys, kuris nesikeičia nepriklausomai nuo to, kiek žmonės būna išsilavinę. Socialiniai ir kultūriniai dalykai yra besikeičiantys. Tai, ką turime dabar, yra visko mišrainė – sovietmečio palikimas ir vakarietiškos globalios pramonės įsūdytos „tiesos“, – sako A. Veryga.

Nuo alkoholiko kenčia visi
Rimtų padarinių sukelia tiek sveikatai, tiek psichikai, tiek aplinkiniams ne tik nuolat ir daug girtaujantys žmonės, bet ir staigus alkoholio vartojimo nutraukimas. Kaip žinia, Kėdainių rajono gyventojas, galimai pražudęs du savo mažamečius vaikus, per įvykį buvo blaivus.

Tačiau vis dar neatmetama versija, jog jis taip pasielgė po ilgų išgertuvių staiga nustojęs gerti. Kaip sako psichoterapeutas, staiga nustojus gerti, žmogų gali ištikti alkoholinė psichozė, dėl kurios, laiku nesuteikus tinkamos pagalbos, sutrinka psichika ir žmogus tampa visiškai neadekvatus.

Ištikus psichozei, žmogus pradeda matyti haliucinacijas, pradeda nuo kažko slėptis, gintis ir pan. Tuomet tokie žmonės yra beveik visada prievarta uždaromi ligoninėje. Nuo tokios būsenos žmogus gali mirti ir, be abejo, pakenkti kitiems.

Žinoma, pakenkti kitiems gali ir nuolat girtuokliaujantys. Tik paprastai mes tokius asmenis esame linkę ginti. Jiems padedame išsiblaivyti, prisiimame visas žmogaus atsakomybes, jį guodžiame, raminame ir pan.
Pašnekovo teigimu, taip tik darome meškos paslaugą tiek alkoholikui, tiek patys sau: „Jeigu žmogus prisidaro bėdų būdamas išgėręs, sakome, kad tik jam vienam reikia keisti elgesį. Nors iš tiesų aplinkiniai būna nemažai prisidėję prie to, kad žmogus toks pasidarytų. Nereikėtų tos atsakomybės nuo savęs nusiimti. Aplinkiniai vietoj to, kad padėtų suprasti, jog toks elgesys turi pasekmes ir leistų žmogui jas pajusti, tas pasekmes maksimaliai švelnina. Taip neturėtų būti.“

Psichoterapeutas pataria alkoholiko negydyti prievarta. Taip pat nesistengti nuolat išgeriančiam žmogui lengvinti savijautos. Žmogus, pastebėjęs, kad dėl savo blogo elgesio nesusilaukia jokių pasekmių, bet gauna daugiau dėmesio ir meilės, nebemato prasmės savo elgesio keisti. Todėl jam artimieji turi pagrasinti, kad jeigu bus girtuokliaujama ir toliau, jis liks vienas. Aišku, kai kurie alkoholikai, atsidūrę tokioje situacijoje, mirtinai prasigeria, bet vis tik didžioji dalis, nenorėdami likti vieni, stengiasi gydytis.

Siūloma socialinės rizikos šeimose lankytis ne vien darbo dienomis ir darbo valandomis, bet ir per poilsio dienas bei rytais ir vakarais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.