Tėvai tikriausiai žino, kad mažųjų prikrėstos šunybės kartais kainuoja brangiai. Neatsargiai naršydami internete mažieji apkarpo tėvų finansus ar net praranda įrenginiuose saugomus svarbius duomenis. Vieno tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik kas dešimtas vaikas šalino svarbius duomenis iš tėvams priklausančio įrenginio be jų žinios. Taip pat tėvams yra tekę gauti sąskaitą už atžalos internete įsigytus pirkinius. Vadinasi, vaikai internete ne tik bendrauja su nepažįstamais, bet ir apsiperka be tėvų žinios. Ekspertų teigimu, tokių problemų nekiltų, jeigu šeimos nariai daugiau tarpusavyje bendrautų.

Neieško įdomesnės veiklos
Baisiausia, kad dažniausiai tėvai žino, jog kibernetinių grėsmių, su kuriomis jų vaikai susiduria internete, nuolat daugėja. Gimdytojai nerimauja dėl atžalų psichinės gerovės. Nenori, kad jie naudotųsi suaugusiems skirta medžiaga, matytų smurto scenas ar kitą vaiko akims neskirtą informaciją. Taip pat tėvai sunerimę, kad jų vaikai gali be jokių kliūčių bendrauti su nepažįstamaisiais įvairiuose tinklalapiuose. Kaip žinia, tokios pažintys iš virtualaus pasaulio gali persikelti į realų ir sukelti rimtesnių padarinių bei nemalonumų.

Tėvai nerimauja, bet nieko nedaro. Tokią išvadą galima daryti, analizuojant kitos apklausos rezultatus. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ne tik vaikai, bet ir aukštesniųjų klasių moksleiviai įrenginiais naudojasi ne tik per mokslo metus, bet ir per atostogas. Daugiau nei pusė Lietuvos moksleivių neįsivaizduoja gyvenimo be išmaniojo telefono ir negali be socialinių tinklų.

Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Vitalija Monkienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad kai kuriais atvejais įmanoma tokį vaikų elgesį pateisinti. Pavyzdžiui, jeigu atžala prie kompiuterio sėdi visais metų laikais, natūralu, kad ir atostogas leis prie išmaniųjų įrenginių. Kitaip tariant, nepilnamečiui susirasti kitą veiklą tampa sudėtinga, nes jau yra susiformavę jo kasdienio gyvenimo įpročiai. Todėl tėvai turėtų pasistengti ir organizuoti kokią nors veiklą, kad jis panorėtų veikti kažką kitą. Žinoma, galima tikėtis, kad pats vaikas ar jo draugai savarankiškai sumąstys žaisti futbolą, taps sąmoningi ir labiau galvos apie savo sveikatą. Tačiau, anot psichologės, tai nutinka retai.

Neskiria pakankamai dėmesio
„Tai jokiu būdu nereiškia, kad iš vaiko reikėtų atimti išmanųjį įrenginį ar uždrausti naršyti internete. Reikia ieškoti tokių galimybių ir veiklos, kuri patiktų visai šeimai. Vasaros atostogos tam ir skirtos, kad atostogaujantys šeimos nariai galėtų daugiau laiko praleisti kartu. Visada galima atrasti tokių laisvalaikio praleidimo formų, kaip iškylos, stovyklos ir pan.“, – pataria V. Monkienė.

Vis dėlto atsiranda ir tokių tėvų, kurie galvodami apie savo karjerą, atžaloms negali skirti pakankamai laiko. Psichologė perspėja, kad tuomet tėvai labai daug ką praranda. Jie neišnaudoja galimybių bendrauti su savo vaikais tada, kai jie to dar nori.

„Kiekvienoje šeimoje ateina diena, kai draugai tampa svarbesni. Jeigu tinkamos progos nėra išnaudojamos, kol vaikai maži, vėliau praleistos galimybės niekada nebepasikartoja“, – pabrėžia psichologė.

Pašnekovė pastebi, kad  internetas tampa pagrindine priemone ir bandant susisiekti su draugais. Jaunoji karta mieliau bendrauja internetu, nei renkasi realius susitikimus ir gyvą bendravimą. Ji sako, kad išmaniaisiais įrenginiais dažniausiai bendraujama, kai yra kompleksuojama dėl savo išvaizdos.

„Bendravimas išmaniaisiais įrenginiais turi savų privalumų, ypač tais atvejais, kai kompleksuojama dėl savo išvaizdos. „Bjauriojo ančiuko“ amžiuje tiek vaikinai, tiek merginos nepasitiki savo išvaizda, veidrodyje ieško kiekvieno spuogelio ir dėl to labai išgyvena. Todėl pasislepia už pagražintos nuotraukos ir taip su kitais bendrauja. Tačiau lazda turi du galus. Mes gyvename ne virtualiame pasaulyje, bet realybėje. Todėl nors virtualus pasaulis labai svarbus, tačiau tai tik laikina uždanga ar užuovėja“, – sako V. Monkienė.

Todėl jaunosios kartos atstovams ji linki pasistengti ir labiau išnaudoti realaus gyvenimo galimybes. Galbūt vertėtų atsigręžti į savo šeimą, dažniau bendrauti ne tik su broliais ir seserimis, bet ir seneliais. Taip pat patartina dažniau dalyvauti giminės susitikimuose. Kas žino, gal tuomet susitiksite su senai matytu giminaičiu. Tokios pažintys gali labai sudominti ir įtraukti.

Grėsmė nukentėti – didelė
IT saugumo ekspertas Andrius Šaveiko dienraščiui sako, kad internetinė erdvė vaikams iš tiesų gali būti pavojinga. Pirmiausia todėl, kad mažieji yra labiau smalsūs ir naivūs nei suaugusieji. Pavyzdžiui, jie linkę paspausti nuorodą, kad galėtų parsisiųsti dominantį žaidimą ir pan. Galbūt todėl juos yra lengviau apkvailinti.

Vis dėlto ekspertas pasakoja, kad nuo sukčių pinklių įmanoma apsisaugoti. Reikėtų vaiko kompiuteryje sukurti atskirą paskyrą, kuri būtų apsaugota vartotojo teisėmis. Tuomet vartotojas negalės diegti naujų programų ir pan. Labai svarbu įdiegti patikimą antivirusinę programą, tėvų kontrolės funkciją atliekančią programėlę. Tokiu būdu bus galima kontroliuoti, kiek laiko atžala praleidžia prie kompiuterio, gauti ataskaitą, ką veikia internete, apriboti lankymąsi tam tikros tematikos puslapiuose ir t. t.

„Vaikams negalima suteikti visiškos laisvės, nes jie ne visuomet suvokia tykančius pavojus. Kol vieną kartą rimtai nenukentės, tol tos grėsmės nesuvoks. Siekiant, kad viskas nesibaigtų labai graudžiai, reikia imtis tam tikrų prevencijos priemonių“, – pataria A. Šaveiko.

Nepaisant visų šių saugumo priemonių, vaikai vis tiek sugeba internetu prisipirkti įvairiausių žaidimų, už kuriuos turi sumokėti tėvai. Specialistas dėl to neskuba kaltinti sukčių, bet sako, kad galbūt tai labiau pačių gimdytojų kaltė.

Pavyzdžiui, internetu nupirkus žaidimą, suvedus savo kreditinės kortelės duomenis ir pamiršus paspausti varnelę, kad duomenys nebūtų išsaugoti, galima nukentėti. Po kurio laiko nepilnametis gali susigundyti dar vienu žaidimu. Tuomet jam nebereikia suvesti jokių papildomų duomenų, nes paskyra jau aktyvuota. Taigi, vaikas nusiperka žaidimą, tėvų sąskaita ištuštėja ir suaugusiems belieka tik atsidusti.

Pašnekovas negali tiksliai pasakyti, ar naudojantis internetu daugiau pavojų slypi kompiuteryje ar išmaniajame telefone. Realiai juose pasiekiamas tas pats turinys. Tačiau jis pastebi, kad daugiau virusų yra sukuriama kompiuteriams nei mobiliesiems įrenginiams. Be to, užkrėstas telefonas padaro mažiau žalos nei užkrėstas kompiuteris. Dėl to labai džiaugtis nereikėtų, nes ir telefonams sukuriamų virusų kiekis sparčiai auga. Vadinasi, grėsmė nukentėti vis dar išlieka didelė.

Reikalingos prevencinės priemonės
Tuo tarpu mobiliųjų technologijų ekspertas Egidijus Adomkaitis sako, kad telefone naudotis internetu yra pakankamai saugu, jeigu yra laikomasi paprastų taisyklių. Jis pasakoja, kad nepilnamečiai mobiliuoju įrenginiu dažniausiai žaidžia žaidimus, naudojasi socialiniais tinklais, ieško juos dominčios informacijos. Didžiausias pavojus yra tas, kad vaikai gali tapti piktų kėslų turinčių žmonių taikiniais. Taip pat galima netekti asmeninių duomenų.

Viso to įmanoma išvengti išmaniojo įrenginio vartotojui atskleidus tam tikras taisykles. Reikia su vaiku kalbėtis ir sutarti, kad jis nesilankytų naujose interneto svetainėse. Nepažįstamiems asmenims neatskleistų asmeninės informacijos. Iš karto informuotų tėvus, jeigu atsitiktų kas nors netikėto. Kitaip tariant, praneštų, jeigu koks nepažįstamas pasiūlys susitikti, pakvies į namus ir t. t. Reikia paaiškinti, kaip atsargiai bendrauti socialiniuose tinkluose. Kaip žinia, socialiniuose tinkluose yra dešimtys milijonų netikrų anketų. Žmonės gali apsimesti tuo, kas nėra, ir bandyti apgauti nepilnamečius bei jais pasinaudoti.

Siekiant apsisaugoti patartina pasinaudoti ir išmaniuosiuose įrenginiuose esančiomis funkcijomis, pavyzdžiui, „Vaikų kampeliu“. Pasinaudojus slaptu kodu, reikėtų nustatyti, ką vaikas gali daryti, kokios programėlės bus prieinamos ir pan. Taip pat galima pasinaudoti programėlių, interneto filtravimo paslauga. Tokiu būdu nurodoma, kokia informacija gali būti viešai prieinama. Tik pasinaudojus šiais ekspertų patarimais, įmanoma sumažinti riziką pakliūti į sukčių spąstus ir naudotis išmaniaisiais įrenginiais be rūpesčių.

Nepilnamečiams internetinė erdvė gali būti labai pavojinga.
Artūro STAPONKAUS nuotr.