Nacionalinis egzaminų centras paskelbė paskutinius pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų – biologijos, chemijos, istorijos ir informacinių technologijų – rezultatus. Kaip sekėsi jauniesiems šiauliečiams egzaminų sesijoje ir kokios poegzamininės nuotaikos juos lydi?

Šiauliuose – mažiau šimtukų
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Formaliojo švietimo poskyrio vyr. specialistė Edita Minkuvienė informuoja, kad trijų mokomųjų dalykų valstybinius egzaminus – rusų kalbos, vokiečių kalbos ir fizikos išlaikė 100 procentų šiauliečių abiturientų.

„Šešių mokomųjų dalykų egzaminų išlaikymo vidurkiai yra aukštesni už šalies – tai rusų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos, chemijos ir informacinių technologijų.

Niekuomet nėra labai ryškių vidurkių skirtumų, paprastai skiriasi keliomis šimtosiomis dalimis. Žiūrint šalies ir mūsų miesto vidurkius, šie skiriasi viena arba dviem dešimtosiomis dalimis. Tačiau tie du skaičiai po kablelio yra pakankamai reikšmingi, nors didelio šuolio tikrai nėra“, – paaiškina specialistė.

Nedžiugina šių metų šiauliečių egzaminų rezultatai, palyginti su pernykščiais.

Tik vieno mokomojo dalyko – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientai išlaikė geriau nei pernai. Pernai Šiauliuose aukštesni buvo devynių egzaminų rezultatai, palyginti su 2014-aisiais.

Priežastis, kodėl taip yra – neaiški.

Tačiau, kaip sako specialistė, šiauliečių bendri pasiekimai tikrai nėra blogi, kadangi visų išlaikymo vidurkiai peržengia 90 proc. Kaip paaiškėjo, Šiauliai šiemet turi ir mažiau šimtukų – jų 108, net dešimčia mažiau nei pernai.

Nuo egzaminų įtampos nepabėgsi
Lietuvos moksleivių sąjungos Šiaulių mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Goda Katkutė pasidalijo abiturientų šiauliečių nuotaikomis. Anot jos, moksleivius, kaip visuomet, veikia ganėtinai didelė įtampa. „Tai dažnai pakiša koją, tad galbūt ne visi sugeba geriausiai parodyti  žinias. Bet tų, kurie mokosi, dažniausiai rezultatai nebūna prasti, o kurie patingėjo –  tiems nelabai pasisekė“, – apibendrina pirmininkė.

Pasak jos, valstybinis matematikos egzaminas sukėlė daugiausiai nepasitenkinimo tarp moksleivių. Jis pirmą kartą buvo privalomas stojant į universitetą ir siekiant valstybės finansuojamos vietos. Lengviau buvo laikyti anglų kalbos egzaminą, nors klausymo užduotis buvo sunkesnė.

„Kartais tam tikru egzamino metu buvo įtampos jau vien dėl to, kad patys egzaminų stebėtojai kelia šurmulį. Vienam draugui taip buvo, kad laukdamas egzamino jis tiesiog kalbėjosi su draugu, o egzaminuotojai tildė ir sakė susikaupti, kai pasišnekučiuojant norėjosi sumažinti stresą“, – sako G. Katkutė.

Tačiau paties egzamino metu susikaupti, pasak G. Katkutės, gali sutrukdyti ir zvimbianti musė, ir važiuojančių gatvėje automobilių garsai.

Yra ir tokių abiturientų, kurie kruopščiai ruošėsi egzaminams, tačiau jų netenkina egzamino vertintojų sprendimas. Tuomet galima rašyti apeliaciją.

„Apeliacijų moksleiviai nėra itin linkę rašyti, nes bijo, kad egzamino rezultatas ne padidės, bet dar labiau sumažės. Bet, žinoma, būna keletas. Manau, dažniausiai apeliuojama dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kuriame moksleivis dėstė savo mintis ir idėjas“, – sako G. Katkutė.

Rezultatai valstybės mastu pakankamai džiugina
Kaip praneša programos „Egzaminai. Nesinvervink“, LMS forumų koordinatorė Raminta Matulytė, buvo gauta nusiskundimų dėl anglų kalbos klausymo dalies – kai kuriose mokyklose neveikė technika, tad užduotis užtruko.
Šiemet, pasak jos, rekordinis skaičius kandidatų rinkosi laikyti matematikos egzaminą, o jo rezultatai pakankamai džiugina abiturientus.

„Labiausiai džiugina, kaip ir kiekvienais metais, informacinių technologijų egzaminas, nes išlaikiusių dalis galbūt yra ne tokia didelė kaip kitų egzaminų, bet šimtukų dalis – yra net 10 proc., pernai buvo kiek daugiau nei 8“, – pastebi R. Matulytė.

Abiturientai džiaugiasi lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu, nes pasak jų, temos buvo lengvesnės negu pernai.
Nors anglų kalbos egzaminą išlaikiusių skaičius, palyginti su pernai, sumažėjo, tačiau šimto balų įvertinimų gauta daugiau. Geros naujienos, kad ir chemijos egzamino išlaikymas išaugo, taip pat ir įvertinimų skaičius šimtukais.

„Visus dvylika metų nuosekliai mokęsi žiūri į egzaminus kaip į dar vieną atsiskaitymą. Nežinau, ar teisinga tai sakyti, bet egzaminai šiek tiek primena loteriją. Egzaminuose nėra nieko, ko nemokė mokytojai, o jeigu moksleivis nesimokė pats, nei NEC, nei Švietimo ir mokslo ministerija, tuo labiau mes neapsaugosime“, – sako R. Matulytė.

Egzaminai – kaip loterija. Vieni nuosekliai besimokę su užduotimis susidorojo lengviau, kitiems įtampa pakišo koją.
Artūro STAPONKAUS nuotr.