Kuo toliau, tuo sparčiau visoje Lietuvoje populiarėja intelektualiosios kovos – protų mūšiai, kuriuose dalyvauja ir tarpusavyje rungiasi komandos iš daugelio Lietuvos miestų. Roberto Petrausko organizuojamos „Protų kovos“ ir Protų lyga arba „Ko nežino Kazys“ šiauliečius miesto centre suburia pirmadieniais ir trečiadieniais, kai miestiečiai keletui valandų pamiršta kasdienius rūpesčius ir pasineria į intelektualias kovas. Nors Mikė Pūkuotukas sakė: „Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas“, šiauliečių komandos „Palata Nr. 6“ nariai proto tikrai turi – prieš mėnesį vykusiame Protų lygos arba „Ko nežino Kazys“ Lietuvos geriausiųjų komandų finale mūsiškiai triumfavo ir laimėjo pirmąją vietą. Taigi, ar galima sakyti, kad protų mūšiai – nauja, sparčiai populiarėjanti sporto šaka smegenims? Apie tai kalbamės su komandos kapitonu Mindaugu ir  komandos narėmis Gražina ir Jurgita.

Komandos talismanas – Antono Čechovo apysaka „Palata Nr. 6“
Protingais bepročiais save vadinantys pašnekovai nerimastingai krizena bandydami atsakyti į klausimą, kaip sugalvojo tokį komandos pavadinimą. „Esame pamišę dėl proto, tokie protingi bepročiai. „Palata Nr. 6“ yra A. Čechovo kūrinys, kuriame pasakojama apie vienoje provincijos ligoninėje gydomus bepročius. Mūsų komandos nariai, kaip sakome, yra pamišę dėl protmūšio, taigi pavadinimą taip kažkaip ir sugalvojom“, – prisiminimais dalijasi prieš dvejus metus komandą subūręs Mindaugas.

Kurį laiką žaidę kitose komandose, šiauliečiai nusprendė suburti savo komandą. Jų teigimu, susirinko pakankamai žmonių, kurie galėtų sudaryti branduolį. Mindaugas juokaudamas teigia, kad narius rinkosi pagal protą arba pagal giminystės ryšį – taip jau atsitiko, kad didžioji komandos dalis yra vienaip ar kitaip tarpusavyje susiję giminystės ryšiais. Tačiau komandos kapitono žmona Jurgita prisimena ir kitą šios istorijos dalį.

„Aš puikiai pamenu, kaip ilgai reikėjo įkalbinėti vyrą Mindaugą, kad eitų pabandyti žaisti protų mūšiuose. Mano kolegė juose dalyvavo, taigi vis pasakodavo, kaip sekėsi, prisiminusi pasakydavo klausimus. Man labai patiko, skambėjo labai įdomiai, taigi pradėjau įkalbinėti vyrą eiti žaisti. Įkalbinėjimai truko kone pusę metų, po kurių vis dėlto nuėjome pabandyti. Pirmasis žaidimas, nepabijosiu tokio išsireiškimo, buvo tikras kosmosas. Bet to vieno karto pakako, kad „užsikabintumėme“. O po to taip gavosi, kad subūrėme ir savo komandą“, – pasakoja Jurgita.

Komandos narių amžiaus įvairovė – didelis pliusas
Žaidimuose pateikiami patys įvairiausi klausimai iš įvairių laikmečių ir sričių, todėl galima sakyti, kad komandos narių tarpe vyraujanti amžiaus įvairovė – didelis pranašumas.

„Iš viso komandoje turime 12 žaidėjų, tačiau žaisti gali 8 arba 9 priklausomai, kuriame žaidime dalyvaujame.

Komandos žaidėjų yra daugiau todėl, kad kartais taip atsitinka, jog kažkas suserga, negali dalyvauti, nespėja ateiti iš darbo, kaip tariant „migruoja“. Ir yra tas vadinamasis komandos branduolys, kuris dalyvauja visuomet. Komandos narių amžiaus spektras labai platus – nuo 18 iki 60 metų ir kiek daugiau. Tai labai praverčia, nes klausimų būna visokių – tiek iš senų laikų, tiek iš dabar. Dažniausiai žaidimuose būna 6 turai, kurių kiekvienas turi po 10 klausimų. Po visų turų yra sumuojami taškai ir sužinomi nugalėtojai. Laimėjusi komanda gauna simbolinius rėmėjų prizus“, – pasakoja komandos narė Gražina.

Svarbiausia taisyklė – tai tik žaidimas
Protų mūšiai – intelektualus laisvalaikio praleidimo būdas. Vieni jame dalyvauja, kad smagiai praleistų laiką, kiti siekia aukštesnių laimėjimų. Nepaisant to, pašnekovai vienbalsiai teigia, kad protų kovose dalyvauti gali kiekvienas, ir pabrėžia pagrindinę taisyklę – tai tik žaidimas.

„Dalyvauti gali visi tie, kurie nori – nėra nei amžiaus, nei kokio kito cenzo. Aišku, siekiant kažkokių rezultatų, reikia turėti „košės galvoje“. Žaidimas kartais reikalauja kvailo užsispyrimo – kad ir nesiseka, vis tiek eini, dalyvauji, semiesi patirties ir žinių. Taip pat žmogus turi mokėti dirbti komandoje, neleisti emocijoms „paimti viršaus“, išklausyti kitų komandos narių nuomonę, priimti kritiką. Dar vienas svarbus dalykas, kurio reikėjo išmokti – skaityti pateikiamus klausimus ir rasti juose paslėptas užuominas“, – sako Mindaugas.

Apie išankstinį pasiruošimą-nepasiruošimą
Vieni komandose pasiskirsto, kas už kokią sritį yra atsakingi, kiti tiesiog ateina pažaisti ir smagiai praleisti laiko. „Palata Nr. 6“ komandos nariai teigia, kad specialiai protų mūšiams nelabai ruošiasi, veikiau nuosekliai domisi įvairiomis naujienomis.

„Manau, kažkiek pasiruošti įmanoma, bet niekada negali žinoti, kokie klausimai bus pateikiami. Buvome kažkada nusipirkę knygą apie pasaulio vėliavas, tai skaitėme. Apskritai, geriausias pasiruošimas – nuolatinis domėjimasis naujienomis. Tokiu būdu sužinai vis kažką naujo ir taip plečiasi tavo akiratis. R. Petrausko organizuojamose „Protų kovose“ yra specialūs rėmėjų klausimai, tai nori nenori privalai domėtis ir išmokti tam tikrus dalykus“, – pasakoja Mindaugas.

„Aš taip pat manau, kad pasiruošti neįmanoma. Laikui bėgant tu išmoksti skaityti klausimą, pamatyti paslėptas užuominas. Galima pastebėti, kad su laiku klausimai sukasi apie pagrindinius dalykus, įvykius, asmenybes, pavyzdžiui, septynis pasaulio stebuklus, Eifelio bokštą, Napoleoną, o jeigu minimi 1912 metai, tai jau bus susiję su „Titaniku“. Žinai esminius faktus ir po to aplink juos viskas sukasi. Esmė yra atrasti tą paslėptą užuominą. Kažkas netgi yra pasakęs, kad jeigu klausimuose apie muziką visada rašysi atsakymą Mocartas, kažkada vis tiek pataikysi“, – lakoniškus Mindaugo atsakymus papildo Jurgita.

Apie laimėjimus – komandinius
Jau du sezonus drauge žaidžianti komanda pasakoja, kad labiausiai juos žavi drauge su komanda pasiekiami rezultatai. „Labai nuostabus jausmas yra tas, kai išgirdus klausimą, niekas neturi tikslaus atsakymo ir iš to, ką manome, visi sudedame bendrą teisingą atsakymą. Tada tu pajunti, kad dirbi komandoje, o ne tarpusavyje varžaisi, kas daugiau žino. Taip pat azarto suteikia ir nuolatos juntamas adrenalinas – tai įrodo po kiekvieno žaidimo komandos narių skruostus puošiantis raudonis“, – prisiminimais dalijasi Gražina.

Komanda gali pasigirti net keletu laimėjimų – šiais metais jie iškovojo pirmąją vietą ir tapo geriausia Lietuvos komanda Protų lygoje arba „Ko nežino Kazys“ ir laimėjo bilietus į Gdynėje (Lenkija) vykusį muzikos festivalį „Open'er“.

Komanda taip pat pateko į geriausiųjų 20-tuką R. Petrausko organizuojamose „Protų kovose“ ir iškovojo kelialapį į superfinalą.

Dar vienas labiau asmeninis laimėjimas – komandos kapitono. Mindaugas  tapo Pasaulinės viktorinos pirmosios vietos laimėtoju Šiauliuose. Jis išdavė paslaptį per metus užsibrėžiantis tikslą perskaityti tam tikrą kiekį knygų. Praėjusių metų sąraše – 60 knygų, šiemet sąrašas sutrumpėjo perpus – visą laiką ir dėmesį atiduoda neseniai gimusiai dukrytei, kuri taip pat jau spėjo „sudalyvauti“ keliuose turnyruose.

„Pagrindinis minusas – nebegalime ramiai klausytis muzikos“
Vargu ar daug neigiamų pusių turintis renginys susilauktų tokio populiarumo. Pašnekovai taip pat tvirtina, kad jokių negatyvių pusių žaidime neįžvelgia, tačiau užsimena apie „susirgimus profesinėmis ligomis“.

„Nebegaliu normaliai atsisėsti ir klausytis muzikos! Čia kaip koks profesinis susirgimas – tik išgirdęs kokią nors dainą jau galvoju, kas čia groja, koks dainos pavadinimas, kas ją atlieka. Tai tik įrodo, kad dalyvavimas protų mūšiuose norom nenorom skatina viskuo domėtis, – pasakoja Mindaugas. – Aš, kaip komandos kapitonas, kartais susiduriu su šiokiu tokiu sunkumu. Kai komanda neturi tikslaus atsakymo, o tik keletą galimų, aš esu tas žmogus, kuris turi priimti galutinį sprendimą, todėl kartais tenka kliautis intuicija. Na, būna, kad pasipykstam, pasiginčijam, bet džiaugiuosi, kad vis dėlto visi ateiname bendru tikslu – gerai ir turiningai praleisti laiką.“

Sparčiai Lietuvoje populiarėjančios protų kovos pritraukia vis didesnį žmonių susidomėjimą. Jeigu šachmatai ir šaškės yra sporto šakos, tai gal ir protų mūšius iš dalies galima vadinti nauja, intelektualia sporto šaka?

Šiaulių komanda „Palata Nr. 6“ laimėjo bilietus į Gdynėje (Lenkija) vykusį muzikos festivalį „Open'er“.
Asmeninio albumo nuotr.