Šiauliečiai nevengia poilsiauti gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai arba sodo nameliai. Kiti juos perka kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba parduoti. Treti – nekilnojamąjį turtą tiesiog paveldi. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad sodybas renkasi vis daugiau žmonių, nusivylusių nekokybišku ir brangiu gyvenimu daugiabutyje ir trokštančių nuosavo namo ir kiemo. Be to, keisti savo gyvenimo būdą 180 laipsnių kampu ryžtasi ir tos šeimos, kurios nepakelia mokesčių naštos bei finansinių sunkumų.

Sodyba – poilsiui ir gyvenimui
NT brokeris Raimundas Korsakas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad susidomėjimas sodybomis, sodo nameliais padidėja vos tik atšyla oras. Pardavimai ypač suaktyvėja pavasarį ir vasarą. O kitais metų laikais sodybos nėra labai paklausios.

Brokeris pasakoja, kad žmonės ryžtasi įsigyti nekilnojamo turto už miesto ribų dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Šiauliečiams reikalinga vieta, kur galėtų atsipūsti ir pailsėti po dienos darbų. Todėl sodybas perka išskirtinai dėl kokybiškesnio poilsio. Kiti ieško tokių namelių, kur būtų galima gyventi ir žiemą. Gyventojai nori, kad tokiose sodybose būtų įrengtas šildymas ir kitos komunikacijos.

Pašnekovo teigimu, sodybų aktyviausiai ieško jaunos šeimos su vaikais ir vidutinio amžiaus žmonės. Tuo tarpu vyresni tokį nekilnojamąjį turtą labiau yra linkę ne pirkti, bet parduoti.

„Vyresnio amžiaus žmonės nebeturi sveikatos kapstytis darže, todėl parduoda sodybą ir dairosi buto. Kartais sodybos atsisako ir jaunos šeimos. Pagyvenusios sodyboje, kuri nuo miesto nutolusi penkiolika kilometrų, supranta, ką reiškia, nuolat vaikus vežti į mokyklą, būrelius. Tai jiems nėra labai patogu, todėl nusipirktą sodybą galiausiai parduoda“, – tvirtina R. Korsakas.

Pasitaiko, kad nemaža dalis sodybų ištisus metus stovi neprižiūrėtos. Ekspertas svarsto, kad galbūt taip yra, nes gyventojams pritrūksta lėšų remontui ir pan., todėl galiausiai jie nusprendžia tokį nekilnojamąjį turtą parduoti.

„Perliukus“ greitai išgraibsto
Brokeris negali tiksliai pasakyti, naujos ar senos statybos namelių šiauliečiai ieško dažniausiai. Jis sako, kad viskas priklauso nuo kainos. Tačiau pabrėžia, kad labiausiai paklausūs tie sodo nameliai, kurie būna pritaikyti gyventi žiemą. Bet kuriuo atveju, anot jo, įsigyti sodo namelį yra pigiau nei namą mieste.

„Įsigiję namą mieste dažniausiai nebeturi lėšų jo remontui. Tuo tarpu pigiau nusipirkus sodo namelį lieka pinigų jų apsitvarkymui ir pan. Apskritai įsigyti sodo namelį nėra brangu. Kitaip tariant, kuo mažesnė kaina, tuo patrauklesnė prekė. Galbūt žmonės parduoda butus, nes turi mokėti už centrinį šildymą ir pan. Tuo tarpu sodyboje galima šildytis tiek, kiek nori ir, be abejo, naudoti kietąjį kurą, kuris yra pigiausias“, – sako NT brokeris.

Norint įsigyti sodybą netoli Šiaulių šiandien pinigines paploninti reikėtų nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, sodo namelį su išpuoselėtu 6 arų sklypu netoli upės galima įsigyti už 6 500 eurų. O už žiemą tinkantį gyventi sodo namą su įrengtu šildymu ir komunikacijomis teks pakloti 30 tūkst. eurų ir daugiau.

Reziumuodamas ekspertas pabrėžia, kad apskritai sodo namelių, vasarnamių, sodybų pasirinkimas yra pakankamas. Tik žmonės ne visada randa tai, ko tikisi. Pavyzdžiui, nori namelio, kuriame galėtų gyventi ir žiemą, bet atsisako už tai mokėti didelę kainą. Kaip taisyklė, pirkėjas visada nori prekę nupirkti pigiau, o pardavėjas – parduoti brangiau. Todėl neretai tenka derėtis. Tačiau, anot brokerio, jeigu parduodamas geras objektas, jis ilgai neužsilaiko. Žmonės seka skelbimus ir „perliukus“ greitai nuperka.

Sodyboje ir dirba, ir atostogauja
Prieš metus sodo sklypą nusipirkusi ir standartinį namą pasistačiusi Angelė dienraščiui sako, kad norint kokybiškai gyventi jai reikės dar investuoti apie 12 tūkst. eurų. Kieme gali tekti išsikasti geriamojo vandens šulinį, įvesti į namą vandentiekį bei kanalizaciją. Išvedžioti vamzdžius, prijungti radiatorius, pastatyti židinio kapsulę, apšiltinti namelio sienas ir kt.

Vis dėlto ji tikina, kad šildant namą malkomis, įskaitant paskolos įmokas ir išlaidas benzinui, gyventi sodo namelyje kainuoja pigiau nei daugiabutyje Šiauliuose. O dėl atstumo į miestą ji nesijaudina, nes kelionė į darbą trunka apie pusvalandį. Panašiai tiek, kiek anksčiau važiuodavo viešuoju transportu mieste.

Tiesa, ji pripažino, kad didžiausia sodų bendrijų problema – itin siauri keliukai, apšvietimo ir kitos infrastruktūros nebuvimas. Tačiau sako, kad ir šios problemos po truputį sprendžiamos, žinoma, ne valdžios, bet pačių bendrijų dėka.

„Mes esame labai veiklūs, todėl nelaukiame, kol kiti viską padarys už mus. Už savo lėšas tvarkome kelius, prižiūrime kitą infrastruktūrą. Žiemą pas mus keliai geriau nuvalyti nei mieste“, – pasakoja moteris.

Angelę labiau erzina kita bėda. Ji pastebi, kad savaitgaliais į sodus suvažiuoja ne tik sodininkai ir daržininkai, bet ir norinčios švęsti kompanijos. Sako, kad jauni žmonės mėgsta linksmintis visą naktį, todėl tenka klausytis triukšmingų kaimynų. Vis dėlto Angelė priduria, kad su įsilinksminusiais kaimynais įmanoma susitarti. Tereikia jiems priminti, kad bendrija nusistačiusi ramybės valandas ir tai veikia.

Tuo tarpu Darius pasakoja, kad savo sodyboje lankosi reguliariai, t. y. nuo pavasario iki rudens, vos tik lauke teigiama temperatūra. Sako, kad tai yra antrieji namai, į kuriuos smagu sugrįžti. Į sodybą jis važiuoti ne tik ilsėtis, bet taip pat ją tvarko ir prižiūri. Kitaip tariant, atlieka smulkios statybos, aplinkos tvarkymo, valymo, ravėjimo ir t. t. darbus.
„Galiu suprasti tuos, kurie nenori gyventi niekur kitur nei bute. Tuomet nereikia rūpintis nei šildymu, nei lapų grėbimu. Tačiau man patinka čia ir dirbti, ir ilsėtis. Smagu, kad sodyboje visada randu veiklos bei galiu išlieti savo energiją“, – sako Darius.

Šiauliečius labiausiai domina tos sodybos, kuriose galima gyventi ir žiemą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.