Nesmagu, kai per atostogas norisi keliauti, bet nėra pinigų. Tokiu atveju atostogų tenka atsisakyti arba pasiskolinti pinigų. Kaip rodo apklausos duomenys, akivaizdu, kad lietuviai pastarojo varianto nevengia. Dažniausiai skolinamasi pinigų kelionėms į užsienį, o tuo tarpu kelionėms Lietuvoje paskolas ima tik nedidelė dalis. Paskolas kelionėms dažniausiai ima tie namų ūkiai, kurių vienam nariui tenkančių mėnesinių pajamų dalis siekia šiek tiek daugiau nei kelis šimtus eurų. O didžiąją besiskolinančiųjų kelionėms dalį sudaro mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų gyventojai. Ir beveik visi atostogoms skolinasi iki tūkstančio eurų.

Skolinasi metams ir ilgiau
 „Yra tokių žmonių, kurie niekada nesiskolins, yra ir tokių, kurie tokiomis galimybėmis naudosis. Pirmiesiems vargu ar dėl to galima priekaištauti, o antriesiems – reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kaip pasiskolinti taip, kad paskui nereikėtų gailėtis“, – apklausos rezultatus komentuoja šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ji paaiškina, kad gailėtis dėl paskolos gali tekti tada, jeigu pasiskolinta buvo neapgalvotai ir neapdairiai. Neretai žmonės paima tokią paskolą, kuriai grąžinti neužtenka net metų. Kadangi vėliau reikia mokėti nemenkas įmokas, tenka suvaržyti savo vartojimo išlaidas. O tuomet atostogos džiaugsmo nebekelia – tik kartėlį.

Ekonomistė sako, kad prieš skolinantis pirmiausia patartina apgalvoti, kokią sumą geriausia pasiskolinti ir per kiek laiko galėsite ją grąžinti, bei apsvarstyti, ar pinigų grąžinimas netaps kliūtimi. Jeigu manote, kad paskola taps kliūtimi, vertėtų pergalvoti savo planus, pasiskolinti mažiau pinigų arba iš viso nesiskolinti. Be to, atostogoms galima išleisti savo santaupas, o pasiskolinti tik tiek, kad užtektų pramogoms, maistui ir pan.

Galima manyti, kad ne visiems žmonėms pavyksta susitaupyti, nes to padaryti jie paprasčiausiai neturi iš ko. Tokiems asmenims finansų ekspertė pataria iš viso nesiskolinti, nes vis tiek reikės taupyti ir paskolą grąžinti.

„Tiems žmonėms, kuriems neužtenka pinigų, kad susitaupytų, tikrai nerekomenduoju skolintis. O tiems, kurie uždirba palyginti nemenkas pajamas, bet kažkodėl pinigų nesugeba susitaupyti, galima pagalvoti apie paskolą. Tokiu atveju paskola veikia kaip papildomas stimulas, nes reikia atiduoti pinigus. Tuomet kažkaip stebuklingai pagerėja taupymo situacija“, – tvirtina J. Varanauskienė.

Paskola taupantiems – ne išeitis
Ekonomistė priduria, kad taip pat neverta skolintis turint savų santaupų. Tai nėra gerai, nes už santaupas negauname jokių palūkanų, o už paskolas tenka mokėti palūkanas ir dar nemenkas. Jeigu tenka rinktis tarp vartojimo kreditų arba kredito kortelių, tikslingiau leisti santaupas. Jeigu pavyko susitaupyti vieną kartą, tikėtina, kad pavyks susitaupyti ir grįžus iš atostogų.

Vis dėlto pašnekovė pastebi, kad yra žmonių, kurie nejaukiai jaučiasi neturėdami santaupų nenumatytiems atvejams. Jeigu jie negali apsispręsti, ar atostogoms išleisti visas santaupas, ar tik dalį jų, patartina pasilikti kažkokią minimalią sumą, kuri leistų jaustis pakankamai saugiai. Jeigu vienu metu turėdami santaupų nenumatytiems atvejams vis tiek paimsite paskolą, galite likti „ant ledo“. Kitaip tariant, jeigu grįžus iš atostogų įvyktų nenumatytas atvejis arba pajamos tiesiog sumažėtų, akivaizdu, kad paskolą tektų grąžinti iš santaupų. Skirtumas tik tas, kad tuomet dar reikėtų sumokėti ir už paskolos palūkanas.

Šeimos finansų ekspertė neigia, kad visos atostogos brangiai kainuoja. Norint pavalgyti, galima išleisti labai daug pinigų arba gauti tą patį kalorijų kiekį ir malonumą, išleidžiant mažiau pinigų. Tiesiog tuomet galbūt reikia skirti daugiau laiko maisto paruošimui ir pan.

Tą patį galima pasakyti ir apie atostogas. Vieni sugeba smagiai ir gerai praleisti laiką nepirkdami kažkokių brangių kelionių į egzotiškas šalis. Kiti, prieš keliaudami į egzotines šalis, paruošia namų darbus, viską gerai apsvarsto ir net keliaudami sugeba sutaupyti. O tie, kurie namų darbų neatlieka, natūralu, kad ir išleidžia daugiau.

Vis dėlto ekonomistė pabrėžia, kad daugiausiai pinigų išleidžiama, kai keliaujama kartu su visa šeima: „Jeigu šeimoje yra daug vaikų, tėvai yra priversti riboti savo norus ir poreikius. Nepaisant to, kad keturiems, penkiems asmenims brangiau kainuoja kelionės, viešbučiai, maistas ir pan., reikia įvertinti ir tai, kad vaikų norai, poreikiai yra kitokie nei tėvų. Todėl neretai tėvai nustumia suaugusiųjų norus į šoną ir daro tai, kas patinka vaikams.“

Geriausia taupyti iš anksto
Tam, kad per atostogas neišleistumėme visų savo pinigų, J. Varanauskienė pataria gerai įvertinti savo planus. Priešingu atveju, gali nutikti įvairių kuriozinių situacijų. Kaip žinia, per atostogas norime ir skaniai pavalgyti, ir papramogauti, ir atlikti aibę kitokių veiklų, už kurias yra mokami pinigai. Jeigu viskam per dieną keturiems asmenims nusimatome tik dešimt eurų, akivaizdu, kad tokiu atveju visko atlikti tikrai neišeis.

Tokį uždavinį galime spręsti keliais būdais. Nusimatyti pinigų sumą ir žiūrėti, ką už juos galima būtų nuveikti. Arba surašyti, ką labiausiai norima padaryti, pažiūrėti, kokia suma turima, ir iš sąrašo braukti tai, ko reikia atsisakyti.

Pašnekovė sako, kad taip pat labai svarbu per atostogas tuos pinigus, kurių nenorime išleisti, padaryti nepasiekiamus. Juos turėti kortelėje, sąskaitoje, iš kurios pinigų taip lengvai nepasiimsi. Be to, tai bus puikus būdas apsisaugoti nuo kišenvagių.

Grynieji pinigai kelia savo problemų. Ypač kelionėje juos reikia labai saugoti. Ne veltui net tokios šalys, kaip Ispanija ir Italija, savo turistinių kelionių leidiniuose rašo, kad reikia saugotis vagių, nes jų yra labai daug. Vagystės atveju turintys banko ar kitą kortelę nukenčia mažiau negu tie, kuriems pavogė visus grynuosius pinigus. Aišku, keliaujant smagu turėti grynųjų. Tuomet matai, kiek jų jau išleidai ir kiek liko, tačiau nereikėtų pamiršti, kad grynųjų pinigų laikymas turi savo minusų ir pliusų.

Reziumuodama ekonomistė pabrėžia, kad atostogoms reikia pradėti taupyti iš anksto. Tuomet galima nusipirkti pigesnius bilietus ir susirinkti visą informaciją, ką verta aplankyti, kam leisti pinigus, o kam – ne. Atlikę rinkos tyrimą sutaupysime tiek laiko, tiek pinigų. Be to, tai svarbu ne tik tam, kad susitaupytumėme, bet ir pateisintumėme savo atostogų lūkesčius.

Atostogaujant įmanoma neišlaidauti
Savo nuomonę apie išlaidavimą brangioms kelionėms dienraščiui atskleidė ir užkietėjęs keliautojas Rimvydas Saikus. Jis pasakoja, kad keliaudamas aplink pasaulį nesistengia iš karto „ištaškyti“ visų savo santaupų. Atostogaudamas taupo tiems dalykams, kurie neatrodo svarbūs.

„Taupydamas įgyvendinu savo finansinius tikslus. Tačiau iš tiesų mano pagrindinis noras yra džiaugtis gražiu gyvenimu. Noriu mėgautis šia akimirka ir mirties patale negalvoti, kad nespėjau pamatyti viso pasaulio grožio. Todėl pinigus ir laimę stengiuosi tarpusavyje derinti. Gyvenu ir leidžiu pinigus taip, kad būčiau laimingas“, – sako R. Saikus.

Jis pastebi, kad gyvename pasaulyje, kuriame nuolat kas nors keičiasi. Todėl būtų kvaila nepasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia pats gyvenimas. Tad ragina užmiršti naivumą ir skatina daryti tai, ko norisi.

Turbūt bepigu taip kalbėti, kai banko sąskaitoje puikuojasi triženklė suma. Tačiau ką daryti tiems, kurie nori per atostogas smagiai praleisti laiką, kažkur nukeliauti, bet neturi pinigų? Keliautojas atsako, kad yra nemažai būdų, kaip keliauti ir neišleisti didelės sumos.

Pavyzdžiui, anot jo, tranzavimas yra geriausias būdas siekiant sutaupyti kuo daugiau pinigų arba visiškai jų neišleisti. Tokiu būdu galima nukeliauti net į kitą pasaulio kraštą, tačiau visgi pirmiausia pataria tranzitu keliauti nedideliais atstumais.

Taip pat galima naudotis „carpooling‘u“ – tai ypač tarp studentų populiarus būdas, kai žmonės pasiskelbia internete, kur keliaus, ir sutinka kartu paimti pakeleivius už simbolinę kainą.

Labai norint įmanoma rasti ir nemokamą nakvynę. Egzistuoja tokia svetainė, kurioje renkasi žmonės iš viso pasaulio. Puslapyje žmonės pateikia savo anketas ir ieško kur apsistoti arba atvirkščiai – siūlo nakvynę pas save. Svečiai vakarus praleidžia su namų šeimininkais gamindami maistą ar dalydamiesi istorijomis.

„Tokiu būdu ne tik susipažįstama su naujais žmonėmis, bet ir sutaupoma pinigų. Be to, kas sakė, kad svečioje šalyje reikia lankytis tik turistų lankomose vietose. Galbūt verta sumokėti vietiniam gyventojui kelis eurus, kad šis parodytų kitą šalies pusę?“ – siūlo R. Saikus.

Persidirbdami rizikuojame savo gerove
Atostogauti ir leisti pinigus labai smagu, tačiau ar noras pasiimti paskolą ir nieko sau negailėti atostogaujant neslepia psichologinių problemų?

Psichologijos mokslų daktaras Marius Daugelavičius atsako, kad tame tikrai nėra nieko blogo: „Kuo daugiau žmogus dirba, tuo atostogos jam svarbesnės. Natūralu, kad per jas norisi ne tik pailsėti, atgauti jėgas, bet ir paišlaidauti. Nieko tokio, kad per atostogas žmonės išleidžia daugiau pinigų nei įprastai.“

Jis taip pat priduria, kad atostogauti yra būtina, priešingu atveju rizikuojame savo sveikatos gerove: „Jeigu žmogus nevalgytų, jis ilgai neišgyventų. Lygiai tas pats yra su atostogomis. Jeigu žmogus daug dirba, neatostogauja – jis pervargsta ir ilgai netraukia. Tuomet iškyla aibė problemų, pradedant depresija, perdegimo sindromais, baigiant infarktu, insultu ir t. t.“

Lietuviai ima paskolas, kad galėtų atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.