Vakar Šiauliuose lankėsi ūkio ministras Evaldas Gustas ir viceministras Marius Skarupskis. Pirmiausia už uždarų durų įvyko jų, mero ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) operatoriaus pasitarimas. Vėliau ūkio ministras ir viceministras susitiko su Šiaulių asocijuotų verslo struktūrų atstovais, miesto verslininkais, apsilankė keliose Šiaulių įmonėse.
LEZ kamuoja problemos
Smalsiausia buvo sužinoti apie ką kalbėta už uždarų mero kabinetų durų ir kodėl Šiaulių meras Artūras Visockas užsiminė, kad LEZ dabar yra sudėtinga situacija. Ūkio ministras E. Gustas žurnalistams atskleidė, kad pokalbio metu su Savivaldybės vadovais ir valdymo bendrove, kuri laimėjo konkursą valdyti LEZ, buvo aptartos iškilusios problemos: „Problemos visada kyla, nes yra trišalis interesas vystyti šią teritoriją. Pagrindinės problemos yra žinomos seniai, tik mes dar kartą jas aptarėme. Tai – elektros pajungimo klausimas, kuris yra sprendžiamas ir iš valstybės biudžeto tam yra skirtos konkrečios lėšos. Meras patikino, kad kitų metų pradžioje būtent tas elektros skirstymas LEZ'e pradės veikti. Ir aš pasiūliau, kad galbūt jau būtų galima pasirašyti tam tikrą susitarimą tarp bendrovės ir Savivaldybės dėl įsipareigojimų vykdymo.“
Antra problema, pasak ūkio ministro, iškilo netikėtai. LEZ teritorijoje valdymo bendrovė nustatė, kad didesnė teritorija, nei manyta, yra užteršta. Tad teritoriją reikės valyti, taigi vėl buvo ieškota atsakymų, kaip išspręsti šią problemą.
E. Gusto teigimu, trečias aptartas klausimas buvo konkurencijos. Anot ūkio ministro, šiuo atveju savivaldybė su savo pramoniniu parku konkuruoja su LEZ.
Ūkio ministras neslėpė, kad išsprendus šias problemas LEZ perspektyvos yra labai didelės. „Aš galiu kaip labai sėkmingą pavyzdį pateikti Marijampolės LEZ'ą, kuri praktiškai pradėjo funkcionuoti tuo pačiu metu, tik gal keletu mėnesių anksčiau, lyginant su Šiaulių LEZ. Tai šiuo metu Marijampolės LEZ valdymo bendrovė sako, kad jau praktiškai turi preliminarias sutartis užpildyti visą LEZ teritoriją“, – sėkmingai pavyzdį pateikė E. Gustas.
Smulkiojo verslo lygmuo – kritęs
Paklausus ūkio ministro, kaip jis vertina tai, kad Šiauliuose planuojama įkurti bendradarbystės centrą, skirtą jaunimo verslumui skatinti bei smulkiajam ir vidutiniam verslui vystyti, jis atsakė, kad tai – LR ūkio ministerijos iniciatyva. „Aš manau, kad tai paskata vystytis smulkiam verslui, nes šis centras orientuotas į skaitmenines, kūrybines industrijas, t. y. įmones, kurios yra mažos, kurioms nereikia labai didelių investicijų, bet reikia proto ir sugebėjimų. Tad šioje vietoje aš matau labai didelę perspektyvą“, – teigė ūkio ministras.
Tokie bendradarbystės centrai, kuriuos finansuoja LR ūkio ministerija iš struktūrinės sąjungos paramos fondo, atsiras penkiose Lietuvos vietose. O jeigu kam kyla klausimas, kodėl šis centras steigiamas Šiauliuose, tai ūkio ministras pateikė atsakymą – smulkiojo verslo lygmuo Šiauliuose yra šiek tiek kritęs. „Jeigu praėjusiais metais Lietuvoje įsisteigė maždaug 4,5 proc. daugiau smulkiųjų įmonių, lyginant su 2014 metais, tai Šiauliuose šis procentas buvo tik 2 proc.“, – sakė ministras E. Gustas.



